PAPRASTOJO PUŠINIO PJŪKLELIO (DIPRION PINI L.) ŽIDINIŲ DINAMIKA RYTŲ LIETUVOJE

Authors

  • Arminas Tručinskas Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija

Pagrindiniai žodžiai:

paprastasis pušinis pjūklelis, masinio dauginimosi židinys, spyglių nugraužimas, dinamika

Santrauka

Pušiniai pjūkleliai yra vieni iš labiausiai paplitusių pušynų kenkėjų Europoje (Meshkova ir kt., 2019). Kadangi Lietuvoje pušinio pjūklelio (Diprion pini (L.)) masinio dauginimosi židinių nėra buvę daug, pasigendama informacijos apie pušinio pjūklelio židinių vystymąsi. Todėl straipsnyje siekiama panaudoti skirtingų autorių žinias, bandymų duomenis ir aptarti paprastojo pušinio pjūklelio masinio dauginimosi židinių vystymąsi 2022–2023 m. susiformavusiame židinyje rytų Lietuvoje.

Per 3 paprastojo pušinio pjūklelio generacijas teritorija, kurioje fiksuoti pušų lajų pažeidimai, padidėjo nuo 2 351 ha ploto 2022 metais iki 6 803 ha ploto 2023 metais. Židinio ploto maksimumas nustatytas pasibaigus 2023 m. antrosios pjūklelių generacijos vystymuisi. 2022 metais vidutinis pažeidimų intensyvumas 33,9±2,3 %, pasibaigus 2023 pirmosios generacijos vystymuisi – 61,8±3,4 %, pasibaigus 2023 m. antrosios pjūklelių generacijos vystymuisi – 37,9±2,1 %, 2022 m. dėl antrosios generacijos pušinių pjūklelių vystymosi metu susiformavo masinio daudinimosi židinys. 81,2 % ploto pažeista silpnai (defoliacija iki 50 %). 2023 m. pirmoji kenkėjų generacija padarė didžiausią žalą. 71–100 % pažeisti medynai sudarė 39,8 % teritorijos (tai laikytina kulminacijos faze). Vėliau dalis pušų ataugino spyglius ir defoliacijos intensyvumas sumažėjo. Pirminis židinys perėjo į krizės stadiją, bet išplito ir susiformavo antrinis židinys. Tikėtina, kad 2024 m. silpni–vidutiniai pakenkimai gali būti ir pirminio, ir antrinio židinio teritorijoje teritorijoje, tačiau pažeistas plotas didėti neturėtų.

Atsisiuntimai

Publikuota

2024-10-24

Numeris

Skyriai

Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas