TIKROSIOS VERTĖS METODO TAIKYMO PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIVALUMAI IR IŠŠŪKIAI ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTAMS

Santrauka

Žemės ūkio veikla skiriasi nuo kitos veiklos, kurią vykdo verslo vienetai siekiant pelno. Rengiant finansines ataskaitas yra privaloma laikytis tam tikrų nuostatų, teisės aktų ir standartų, todėl žemės ūkio subjektams yra labai aktualus 41-asis tarptautinis apskaitos standartas. Šiame standarte vyrauja tikrosios vertės sąvoka ir pastebimas įpareigojimas žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams biologinį turtą vertinti pagal tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas. Mokslinėje literatūroje vis dažniau pastebima, kad tikrosios vertės svarba finansinėje atskaitomybėje įgauna vis didesnį postūmį ir pastaruoju metu vykstančios diskusijos yra apie tikrosios vertės ataskaitų teikimo tendenciją. Neretai yra susiduriama su iššūkiais taikant šį metodą žemės ūkio sektoriuje, todėl atlikti tyrimai siekia atskleisti tikrosios vertės metodo taikymo privalumus ir trūkumus. Šio metodo taikymas yra ilgas, brangus ir sudėtingas procesas, tačiau, nepaisant to, metodo taikymas leidžia lengviau nustatyti prekybos verte, padeda subjektams priimti tinkamus finansinius sprendimus ir įvertina potencialią riziką.