MIKROELEMENTINIŲ TRĄŠŲ POVEIKIS SKIRTINGU LAIKU PASĖTŲ ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ DERLIUI IR KOKYBEI
Pagrindiniai žodžiai:
žieminiai kviečiai, sėjos laikas, mikroelementų trąšos, derlingumas, kokybė.Santrauka
Eksperimentas atliktas 2022–2023 metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemio granuliometrinėje sudėtyje vyravo vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio ariamasis sluoksnis prieš eksperimento įrengimą buvo neutralios reakcijos (pH–7,0), vidutinio humusingumo (2,15 proc.), didelio fosforingumo (226 mg kg-1) bei vidutinio kalingumo (143 mg kg-1). Eksperimentas vykdytas keturiais pakartojimais, pakartojimai išdėstyti rendomizuotai. Dviejų veiksnių eksperimente buvo tirta skirtingo sėjos laiko ir papildomo tręšimo mikroelementinėmis trąšomis įtaka žieminių kviečių derlingumui ir grūdų kokybei. Per vegetaciją žieminiai kviečiai azotinėmis trąšomis tręšti tris kartus, bendra N160 norma.
Kviečius papildomai tręšiant mikroelementinėmis trąšomis, grūdų derlingumas buvo esmingai didesnis, lyginant su papildomai netręštais. Didžiausias derlingumas (9,9–10,1 t ha-1) nustatytas rugsėjo 20 d., pasėtų kviečių laukeliuose kuriuose mikroelementinių trąšų panaudojimas esmingai (0,2 t ha-1) padidino derlingumą. Esmingai mažiausias derlingumas (9,0 t ha-1) nustatytas laukeliuose, kuriuose žieminiai kviečiai buvo pasėti rugsėjo 13 d. ir papildomas tręšimas nebuvo atliktas. Esmingai didžiausia 1000 grūdų masė (53,9 g ir 52,3 g), bet mažiausias baltymų kiekis grūduose (10,9 g ir 10,7 g) nustatyta ankstyvos sėjos (rugsėjo 6 d.) kviečiuose. Vėliausios (rugsėjo 27 d.) žieminių kviečių sėjos pasėlyje esmingai mažiausia 1000 grūdų masė (44,2 g) nustatyta papildomai netręštuose, o esmingai didžiausias baltymų kiekis (12,8 proc. ir 13,0 proc.) tiek papildomai tręštuose, tiek netręštuose kviečių grūduose.
