ŽIEMINIŲ TARPINIŲ PASĖLIŲ IR JŲ ĮTERPIMO BŪDŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO BIOLOGINĖMS SAVYBĖMS

Santrauka

Lauko eksperimentas vykdytas 2022–2023 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje.  Eksperimento lauko dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Eksperimento tikslas buvo nustatyti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo į dirvą būdų įtaką dirvožemio biologinėms savybėms vasarinių kviečių agrocenozėje ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Eksperimento variantai: Veiksnys A: tarpinių pasėlių įterpimo į dirvą būdai: 1) gilus (20 cm) užarimas pavasarį, 2) seklus (6 cm) įterpimas pavasarį; Veiksnys B: žieminiai tarpiniai pasėliai: 1) be tarpinio pasėlio, 2) purpuriniai (inkarnatiniai) dobilai (10 kg ha^-1), 3) žieminiai vikiai (50 kg ha^-1), 4) daugiametės svidrės (10 kg ha^-1), 5) žieminiai rugiai (50 kg ha^-1).        Didžiausias sliekų skaičius rastas žaliajai trąšai giliai užarus purpurinius dobilus. Giliai įterpus purpurinius dobilus ir sekliai įterpus žieminius vikius sliekų biomasė nustatyta esmingai 2,6 ir 2,8 karto didesnė negu sekliai įterpus daugiametes svidres. Sekliai dirbtuose laukeliuose, palyginti su giliai artais, nustatyta organinės medžiagos kiekio dirvožemyje didėjimo tendencija. Tarpiniai pasėliai ir jų įterpimo būdai nedarė esminės įtakos dirvožemio fermento sacharazės aktyvumui. Pavasarį žaliajai trąšai giliai ir sekliai įterpus žieminius vikius ir rugius bei sekliai įterpus purpurinius dobilus, fermento ureazės aktyvumas nustatytas esmingai nuo 45,5 iki 90,0 % didesnis negu laukeliuose be tarpinio pasėlio.