URBANIZACIJOS NEMUNO SALPOJE POVEIKIS POTVYNIŲ RIZIKAI (ATKARPOS NUO NEMUNO IR NERIES SANTAKOS IKI VIRBALIŪNŲ PAVYZDŽIU)

Santrauka

Potvyniai yra vienas dažniausiai pasitaikančių gamtos reiškinių, sukeliančių reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Siekiant įvertinti Nemuno potvynių ir jų užliejamų teritorijų kaitą, išanalizuoti pagrindines maksimalius potvynius lemiančias priežastis, prognozuoti potvynių ir užliejamų teritorijų pasikeitimą dėl klimato kaitos ir urbanizacijos poveikio, įvertinti urbanizacijos įtaką pasirinktai Nemuno atkarpai, taikant hidrodinaminį modeliavimą, atliekamas tiriamasis darbas: „Urbanizacijos Nemuno salpoje poveikis potvynių rizikai (atkarpos nuo Nemuno ir Neries santakos iki Virbaliūnų pavyzdžiu)“.

Kuriant pradinį tiriamajame darbe nagrinėjamo Nemuno upės ruožo modelį, panaudoti AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ pateikti nagrinėjamos atkarpos batimetriniai duomenys – dugno aukščių skaitmeninis reljefo modelis ir šios atkarpos pakrančių aukščių situacijos modelis. Taip pat atliktų natūrinių matavimų duomenys esant nusistovėjusiai tėkmei. Informacijos šaltinių analizėje nagrinėjama potvynių situacija tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, jų valdymo priemonės, galimybės, klimato ir urbanizacijos poveikis Nemuno potvyniams, urbanizacijos plėtra tiriamajame darbe nagrinėjamame Nemuno upės ruože. Išsamiai analizuojama naudojama programinė įranga, jos galimybės, pateikiami tyrimo metu gauti rezultatai, išvados bei rekomendacija.

Atliekant hidrodinaminį modeliavimą nustatyta, kad vandens lygio pokytis, kuriam įtaką darytų pakrančių plėtra – urbanizacija tiriamajame darbe nagrinėjamoje Nemuno atkarpoje – nedarytų reikšmingo poveikio, kuris net prie didžiausio debito 3230 m³/s potvynio, esant intensyviai pakrančių plėtrai, atkarpos pabaigoje – aukštupyje – susidaro tik 0,46 m.