TOLIMŲJŲ PAPRASTOSIOS PUŠIES POPULIACIJŲ KOKYBINIŲ IR KIEKYBINIŲ POŽYMIŲ PALYGINIMAS PANERIŲ BANDOMUOSIUOSE ŽELDINIUOSE

Santrauka

.

Darbo objektas – Panerių tolimųjų paprastosios pušies (Pinus sylvestris) kilmių bandomieji želdiniai.

Darbo tikslas – ištirti ir išmatuoti nevietinių ir į Lietuvą atvežtų paprastosios pušies (Pinus sylvestris) populiacijų perkėlimo ūkinę naudą, prigijimą, prieaugio rodiklius bei palyginti paprastosios pušies palikuonių kokybinius ir kiekybinius požymius klimato kaitos akivaizdoje.

Darbo uždaviniai

1. Įvertinti paprastosios pušies (Pinus sylvestris) populiacijų kokybinius ir kiekybinius požymius Panerių paprastosios pušies bandomuosiuose želdiniuose;
2. Atlikti tolimųjų paprastosios pušies (Pinus sylvestris) populiacijų išlikimo, produktyvumo, stiebų ir šakų kokybės palyginamąją analizę;
3. Nustatyti, kurio iš tolimųjų kilmių regionų paprastosios pušies (Pinus sylvestris) populiacijų palikuonys turi didžiausią ūkinę vertę ir geriausiai linkę prisitaikyti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.

Darbo metodai. Tyrimai atlikti paprastosios pušies tolimųjų populiacijų bandomuosiuose želdiniuose, kurie buvo įveisti dar 1960 metais. Bandomiesiems želdiniams įveisti panaudotas  10,1 ha plotas. Tyrimo metu iš viso buvo išmatuota ir įvertinta 270 medžių iš 27 skirtingų kilmių administracinių sričių.

Vertinant buvo imama po 10 vienetų kiekvieno kilmės administracinio rajono medžių. Tiek kiekybiniams, tiek kokybiniams požymiams nustatyti buvo išmatuojamas kiekvieno medžio skersmuo 1,3 m liemens aukštyje, stiebo tiesumas, įvertinamas pleištinių šakų buvimas arba nebuvimas, bendra medžio būklė ir šakų kampas ir storis. Pagal anksčiau įvardytus rodiklius buvo nustatyti populiacijų būklės, stiebo tiesumo ir kiti minėti medžio kokybės indeksai. Pagal daugumą vertintų kriterijų geriausi rezultatai buvo  europinės Rusijos pietvakarinės dalies ir Gruzijos paprastosios pušies populiacijų.