ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KAINOS IR JOS VEIKSNIŲ LIETUVOJE ERDVINĖ ANALIZĖ
Pagrindiniai žodžiai:
žemės sklypų pardavimo kaina, kainų konvergencija, ariama žemė, pievos ir ganyklos, savivaldybėsSantrauka
Tyrimo tikslas – atlikti žemės ūkio paskirties žemės kainos teritorinių skirtumų ir juos lemiančių veiksnių empirinę analizę Lietuvoje. Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų erdvinė ir regresinė analizės. Tyrime remtasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie savivaldybių lygmeniu agreguotas žemės sklypų pardavimo kainas eurais už hektarą. Empirinėje analizėje buvo analizuojamos trejopos žemės paskirties, t. y. žemės ūkio paskirties žemės (iš viso), ariamos žemės ir pievų bei ganyklų sklypų, pardavimo kainos. Į tyrimą įtraukta 51 savivaldybė, išskyrus miestų, Neringos ir Visagino savivaldybes, o į pievų ir ganyklų sklypų pardavimo kainos analizę neįtraukta ir Birštono savivaldybė. Pokyčiams nustatyti buvo naudojami 2011 ir 2021 m., o regresinei analizei – 2021 m. duomenys. Empirinio tyrimo rezultatai parodė didelius teritorinius žemės ūkio paskirties žemės, ariamos žemės bei pievų ir ganyklų kainų skirtumus Lietuvoje ir šių kainų konvergenciją per pastarąjį laikotarpį. Nustatyta, kad Lietuvoje žemės ūkio naudmenų kokybė ir atokumas daro didžiausią įtaką ariamos žemės kainai. Tačiau pievų ir ganyklų kainoms šis poveikis menkas.
