MEDŽIO MIKROBUVEINIŲ TYRIMAI ĮVAIRIOS RŪŠINĖS SUDĖTIES IR AMŽIAUS KLASIŲ MEDYNUOSE VMU KURŠĖNŲ REGIONINIAME PADALINYJE
Pagrindiniai žodžiai:
mikrobuveinės, medžio rūšis, biologinė įvairovė, medynaiSantrauka
Darbe nagrinėjama medžių mikrobuveinių svarba, reikšmingumas biologinei įvairovei ir gausumo priklausomybės. Kaip mikrobuveinių gausos rodikliai pasirinkti medyno rūšinė sudėtis ir įvairios amžiaus klasės. Taikytas tyrimo metodas – tiesioginis stebėjimas, kurio metu inventorizuotos įvairiuose miško taksaciniuose sklypuose mikrobuveinės, įvertintas jų gausumas. Gauti duomenys buvo apdorojami Microsoft Excel programa ir statistinės analizės programa Statistica. Plynose kirtavietėse, brandaus ir vidutinio amžiaus medynuose didžiausią dalį medžių su mikrobuveinėmis sudarė drebulė. Inventorizavus medžius su mikrobuveinėmis plynose kirtavietėse, pagal medžio rūšis ir skersmenis nustatyta, kad vidutiniškai didžiausias mikrobuveinių kiekis buvo rastas ant drebulių, kurių skersmuo siekė 52 cm. Kita dažniausiai pasitaikiusi medžių rūšis – beržas, beveik 2 kartus mažiau buvo randama mikrobuveinių nei ant drebulių. Išnagrinėjus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad didžiausias kiekis mikrobuveinių ir plynose biržėse, ir brandaus amžiaus medynuose buvo rastas ant drebulių ir siekė 15,15 % nuo visų medžių su mikrobuveinėmis. Vidutinio amžiaus medynuose vyraujanti medžių rūšis su mikrobuveinėmis yra drebulė ir siekia 1,48 %. Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, kad mikrobuveinių gausumui įtakos turi medžių rūšis, skersmuo ir amžius. Kuo medis vyresnis ir didesnio skersmens, tuo didesnė tikimybė ant jo aptikti mikrobuveinę. Taip pat tikimybė didėja dėl atitinkamų medžio rūšių, pavyzdžiui, daug daugiau mikrobuveinių randama ant drebulių, beržų. Reikšmingai mažesnį kiekį mikrobuveinių yra ant eglių, juodalksnių, baltalksnių.
