AZOTO TRĄŠŲ IR BIOLOGINIŲ PREPARATŲ ĮTAKA KUKURŪZŲ (ZEA MAYS L.) GRŪDŲ DERLINGUMUI

Santrauka

Lauko eksperimentas atliktas VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje 2022 m. Bandomojo lauko dirvožemis yra PLb-g4 Endohypogleyic-Eutric Planasol. Tyrimo objektas – kukurūzų (Zea mays L.) pasėliai. Tyrimo tikslas – įvertinti azoto trąšų normų ir biologinių preparatų įtaką kukurūzų grūdų derliui. Lauko bandymai buvo atliekami 3 pakartojimais, laukai buvo išdėstyti atsitiktine tvarka. Tyrimo duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant kompiuterinę programą ANOVA iš programų paketo: „Selekcija“.

Tyrimais nustatyta, kad didžiausias kukurūzų grūdų derlius (10,2 t ha-1) gautas tręšiant N180 ir naudojant biologinį preparatą Bactoforce (BF) (1,0 l ha-1 laistant kartu su KAS-32). Biologinis preparatas Azofix plus (AP) (1,0 l ha-1 laistant kartu su KAS-32) turėjo įtakos kukurūzų grūdų derliui, lyginant su kontroliniu, visuose tręšimo azoto trąšomis fonuose. Biologinio preparato CitoHelp (CH) (0,6 l ha-1 purškiant kukurūzus 6 lapų tarpsnyje) įtaka kukurūzų grūdų derliui buvo mažesnė nei preparatų AP ir BF. Eksperimentiniai duomenys parodė, kad naudojami preparatai padidino azoto trąšų efektyvumą. Nenaudojant biologinių preparatų, padidinus azoto trąšų normą nuo N100 iki N180, kukurūzų grūdų derlius padidėjo 1,6 t ha-1, naudojant biologinį preparatą BF, derlius padidėjo 2,0 t ha-1. Nupurškus biologine priemone AP, grūdų derlius padidėjo 1,8 t ha-1, o naudojant priemonę CH - 1,5 t ha-1. Vertinant dalinį azoto efektyvumą kukurūzų grūdų derliui, nustatyta, kad tręšiant mažesnėmis (N100) azoto normomis, dalinis azoto efektyvumas buvo didesnis lyginant su tyrime naudotomis didesnėmis azoto trąšų normomis (N140 ir N180).