AZOTO, KALIO IR SIEROS TRĄŠŲ ĮTAKA ŽIEMINIO RAPSO (BRASSICA NAPUS) SĖKLŲ DERLINGUMUI
Pagrindiniai žodžiai:
žieminis rapsas, tręšimas, azoto trąšos, fosforo trąšos, kalio trąšos, sieros trąšos, produktyvumasSantrauka
Lauko eksperimentas atliktas VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (54°52′ N, 23°49′ E) 2022 m. Dirvožemis buvo giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohipogleyic-Eutric Planasol).
Tyrimų objektas –žieminių rapsų (Brassica napus ssp. Oleifera) hibridinė veislė ′Cultus′.
Tyrimo tikslas – įvertinti azoto, kalio ir sieros trąšų, išpurškiant jas skirtingu laiku, įtaką žieminio rapso sėklų derlingumui ir derliaus struktūros elementams.
Tyrimo uždaviniai: nustatyti žieminių rapsų sėklų derlingumą ir derliaus struktūros elementus.
Lauko bandymai atlikti trimis pakartojimais, laukai išdėstyti rendomizuotu būdu. Tyrimų duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant kompiuterinę programą ANOVA iš programų paketo Selekcija.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad esminis didžiausias (4,75 t ha-1) žieminių rapsų sėklų derlius gautas žieminius rapsus tręšiant TR3. Kitais tręšimo atvejais (TR2 ir TR4) žieminių rapsų sėklų derlius taip pat reikšmingai padidėjo, lyginant su kontroliniu variantu. Didžiausias žieminių rapsų augalų produktyvumas (20,4 g) nustatytas tręšiant TR 3. Taikant TR1 ir TR2 tręšimo planą, esminių augalų produktyvumo pokyčių nenustatyta. Didžiausia (4,9 g) žieminių rapsų 1000 sėklų masė buvo nustatyta, kai azoto ir sieros trąšomis buvo tręšiama du kartus (TR3).
