BIOLOGINIO STIMULIATORIAUS IR VEISLĖS ĮTAKA VASARINIŲ KVIEČIŲ KOKYBINIAMS RODIKLIAMS

Santrauka

Eksperimento vietos dirvožemis – karbonatingas išplautžemis (Calc(ar)ic Luvisol). Tyrimo tikslas – ištirti ir palyginti skirtingų vasarinių kviečių veislių kokybinius rodiklius panaudojus biologinį stimuliatorių. Eksperimento dirvožemis buvo neutralaus rūgštingumo (pH 6,5), su vidutiniu fosforo kiekiu (169,0 mg kg-1 P2O),  vidutiniu kalio kiekiu (121,2 mg kg^-1 K₂O) ir vidutiniu humuso kiekiu (2,27 proc.). Veiksnys A – biologinis stimuliatorius Biomas Grow. Veiksnys B – skirtingos vasarinių kviečių veislės ′Flippen‵ ir ′Collada‵.   Biologinio stimuliatoriaus Biomas Grow purškiama norma ant sudygusių javų buvo 0,1l ha^-1. Naudojamas biologinis stimuliatorius neturėjo įtakos vasarinių kviečių baltymų kiekiui grūduose, bet didino abiejų veislių grūdų sedimentaciją, šlapiojo glitimo kiekį, kritimų skaičių bei hektolitro masę.  Vasarinių kviečių veislė neturėjo reikšmingos įtakos grūdų kokybiniams rodikliams, bet šlapiojo glitimo kiekis, kritimų skaičius ir hektolitro masė didesni buvo ‘Collada‘ veislės, tačiau biologinės priemonės Biomas Grow naudojimas didino abiejų veislių vasarinių kviečių derlingumą: ‘Flippen‘ – 18,9 proc. ‘Collada‘ – 28,8 proc. Derlingesnė 23,3 proc. buvo ‘Collada‘  vasarinių kviečių veislė, palyginus su ‘Flippen‘ veisle.