SKIRTINGŲ TUOPŲ HIBRIDŲ IR JŲ KLONŲ PAVASARINĖS FENOLOGIJOS BEI FOTOSINTEZĖS RODIKLIŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO APLINKOS SĄLYGŲ DAUGINIMO METU
Pagrindiniai žodžiai:
tuopų hibridai, fenologija, fotosintezė, transpiracijaSantrauka
Šiame tyrime nagrinėjama skirtingų tuopų hibridų ir klonų fenologijos bei fotosintezės priklausomybė nuo aplinkos sąlygų dauginimo metu. Tyrimai atlikti VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Jonavos girininkijoje įveistoje plantacijoje, siekiant įvertinti vegetatyviškai padaugintus augalus, kurie buvo įšaknydinti ir auginti skirtingomis aplinkos sąlygomis. Tyrimo objektas – tuopų (selekcijos Aigeros ir Tacamahaca) hibridai. Naudotas vieno vidurūšinio tuopų hibrido (P. trichocarpa), keturių tarprūšinių tuopų hibridų (P. deltoides × P. nigra, P. deltoides × P. trichocarpa, P. maximoviczii × P. trichocarpa, P. balsamifera × P. trichocarpa) skirtingi klonai. Tyrimo metu buvo siekiama atlikti fenologinius stebėjimus, vadovaujantis vertinimo skale: 1 – labai vėlyva (pumpurai dar nepradėję skleistis); 2 – vėlyva (pumpurai pradėję skleistis); 3 – vidutinio ankstyvumo (lapeliai pusiau prasiskleidę); 4 – ankstyva (lapai visiškai prasiskleidę ir tįsantys ūgliai), kurio tikslas buvo sužinoti, per kiek dienų skirtingi tuopų hibridai ir jų klonai užaugina lapus, taip pat nustatyti fotosintezės intensyvumą esant skirtingiems aplinkos veiksniams. Gauti skirtingų hibridų ir jų klonų pavasario fenologijos, fotosintezės ir transpiracijos intensyvumo ir kt. bei aplinkos sąlygų rezultataigali būti panaudojami medžių selekcijoje.