SKIRTINGO ŽEMĖS DIRBIMO IR SĖJOS BŪDŲ ĮTAKA PUPŲ PASĖLIUI
Pagrindiniai žodžiai:
pupos, žemės dirbimas, sėjos būdai, piktžolėtumas, pasėlio tankumas, derlingumasSantrauka
Eksperimentas atliktas Tauragės rajone, Pagramančio kaime, šeimos ūkyje. Eksperimentui naudojamame lauke dirvožemis priklauso išplautžemių grupei. Lauko dirvožemis – plastiškas, karbonatingas, sekliai glėjiškas išplautžemis. Pagal granuliometrinę sudėtį tyrimo vietos dirvožemis priklauso dulkiškam lengvam priemoliui (dp). Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų žemės dirbimo gylių ir sėjos būdų įtaką pupų piktžolėtumui ir produktyvumui. Eksperimentas atliktas pagal dviejų veiksnių tyrimų planą. A veiksnys – skirtingas žemės dirbimas: 1. Supaprastintas, 2. Juostinis; B veiksnys – dirbimo gylis: 1. 15 cm, 2. 20 cm, 3. 25 cm, 4. 30 cm. Laukas buvo padalintas į lygias aštuonias dalis po 39,6 arus, kuriuose variantai išdėstyti rendomizuotai. Po to papildomai suskaidyti į keturis pakartojimus.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad pupos geriausiai dygo taikant supaprastintą žemės dirbimo technologiją ir žemę dirbant 30 cm gyliu. Įvertinus vidutinį ankščių kiekį augale pastebėta, kad šis rodiklis esmingai nesiskiria. Pupų derlingumas buvo esmingai didesnis taikant supaprastintą žemės dirbimo technologiją ir dirvožemį dirbant 30 cm gyliu. Nustačius pasėlio užkrėstumą paprastuoju varpučiu galima teigti, kad juostiniame žemės dirbime daugiamečių piktžolių kiekis yra esmingai didesnis.
