SKIRTINGŲ KRAFTINIO ALAUS RŪŠIŲ KOKYBĖS TYRIMAI LAIKYMO METU

Santrauka

Alus – tai alkoholinis gėrimas, gaminamas sucukrinant krakmolą ir fermentuojant susidariusį cukrų. Alus gali skirtis alkoholio kiekiu, kartumu, pH, drumstumu, spalva ir, svarbiausia, skoniu. Šiuo metu galima įsigyti įvairiausių alaus rūšių ir dauguma jų priklauso vienai iš trijų grupių: aukštos (arba aukščiausios) fermentacijos, žinomos kaip ale, žemos (arba apatinės) fermentacijos, žinomos kaip lager ir nealkoholinis alus. Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje išaugo vartotojų susidomėjimas kraftiniu alumi, ypač tradiciniu alumi ir lageriu, kurie yra išskirtinio skonio,  unikalios kokybės ir juslinių savybių. Be to, tokie alūs gaminami nedideliais kiekiais, yra nepasterizuoti, nefiltruoti ir be pridėtinių azoto ar anglies dioksido dujų. Tokį alų gamina didelės ir mažos alaus daryklos bei regioninės kraft alaus daryklos.

Darbo tikslas – ištirti skirtingų rūšių kraftinio alaus kokybinius pokyčius laikymo metu. Tyrimų variantai: I – amerikietiškas šviesusis elio tipo alus (kontrolinis variantas), II – amerikietiškas šviesusis elio tipo alus, laikytas 6 mėnesius, III – lager tipo alus (kontrolinis variantas), IV – lager tipo alu, laikytas 6 mėnesius. Standartiniais metodais nustatyta alaus pH vertė, spalva ir kartumas. Po 6 mėnesių neesmingai pakito lager tipo alaus pH (nuo 4,52 iki 4,45), šviesiojo amerikietiškojo elio pH vertės išliko tokios pat (4,39). Laikymo metu alus patamsėjo, lager tipo alus – nuo 10 iki 11 EBC vnt., o amerikietiškasis šviesusis elis – nuo 12 iki 13 EBC vnt. Abiejų rūšių alaus kartumas laikymo metu nepakito. Užtikrinant optimalias laikymo sąlygas (temperatūra 2–20 °C, santykinis drėgnis ne didesnis nei 85 %), kraftinio alaus kokybiniai rodikliai per 6 laikymo mėnesius pakito nežymiai. Laikymo metu labiausiai kito alaus spalva tiek lager tipo, tiek amerikietiško šviesiojo elio tipo.