SKIRTINGO ŽEMĖS DIRBIMO IR SĖKLOS NORMŲ ĮTAKA PUPŲ PASĖLIUI

Santrauka

Tyrimas atliktas 2022 m. Jonavos rajone Kęsto Janušaičio ūkyje. Eksperimento lauke buvo augintos pupos taikant skirtingą žemės dirbimo technologiją ir  naudojant skirtingas sėklos normos. Viena iš naudotų technologijų buvo minimalaus žemės dirbimas, o antra – tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą. Taip pat buvo sėjama naudojant keturias skirtingas sėklos normas abiejų žemės dirbimo technologijų atvejais. Atlikus dviejų veiksmų statistinę analizę tarp skirtingų technologijų buvo pastebėta, kad augalų tankumas po sudygimo buvo esmingai mažiausias (25,2 vnt. m^-2) tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą 300 kg ha^-1 sėklos normą, o esmingai didžiausias (44,7 vnt. m^-2) sėjant tiesiogiai į neįdirbtą dirvą didžiausią – 450 kg ha^-1 sėklos normą. Įvertinus tankumą antrą kartą prieš derliaus nuėmimą  esmingai mažesnis pupų pasėlio tankumas nustatytas tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą 300 kg ha^-1, o esmingai didesnis – tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą 450 kg ha^-1, lyginant su minimaliu žemės dirbimu. Sėjant 350 ir 400 kg ha^-1 sėklos normą taikytos žemės dirbimo technologijos esminės įtakos neturėjo. Vertinant pupų derlingumą galima teigti, kad  sėjos metodas neturi tokios svarios įtakos kaip  pasirinkta tinkama sėklos norma.  Prasčiausiu rezultatu išsiskyrė pupų pasėlis minimalaus žemės dirbimo laukeliuose, pasėtas naudojant 300 kg ha^-¹ sėklos normą. Didinant sėklos normą nuo 350 iki 450 kg ha^-1 pupų sėklų derlingumas esmingai (15,4–25,2 proc.) didėjo.