SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS NORMOS ĮTAKA ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ PRODUKTYVUMUI

Santrauka

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo ištirti sėjos laiko ir sėklos normos įtaką žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) produktyvumui. Ekspermentas buvo atliekamas 2021–2022 metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemio granuliometrinėje sudėtyje vyravo vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio ariamasis sluoksnis prieš eksperimento įrengimą buvo neutralios reakcijos (pH–7,0), vidutinio humusingumo (2,15 proc.), didelio fosforingumo (226 mg kg^-1) bei vidutinio kalingumo (143 mg kg^-1). Dviejų veiksnių eksperimente veiksnys A: skirtingas sėjos laikas (rugsėjo 7, 14, 21, 28 d. ir spalio 5 d.), veiksnys B:  skirtinga sėklos norma (2, 3, 4 ir 5 mln. sėklų ha^-1). Eksperimentas atliktas keturiais pakartojimais. Per vegetaciją žieminiai kviečiai azotinėmis trąšomis tręšti tris kartus bendra N₁₅₃ norma.

Esmingai daugiausiai grūdų varpoje (82 ir 81 vnt.) rasta vėlyvos sėjos (rugsėjo 28 d. ir spalio 5 d.) mažiausia sėklos norma (2 mln. ha-1) pasėtame pasėlyje, lyginant su grūdų skaičiumi varpose, kurios subrendo rugsėjo 7, 14 ir 21 d. pasėtuose pasėliuose. Esmingai didžiausia 1000 grūdų masė (46,4 g) ir esmingai didžiausias derlingumas (8,1 t ha-1) nustatytas laukeliuose, kuriuose žieminiai kviečiai buvo pasėti rugsėjo 7 dieną, 4 ir 3 mln. ha-1 sėklos norma. Esmingai mažiausias derlingumas (6,5 t ha-1) nustatytas rugsėjo 21 ir 28 dienomis mažiausia sėklos norma (2 mln. vnt. ha-1) pasėtuose laukeliuose.