PAPRASTOSIOS PUŠIES KLONŲ ŽYDĖJIMO LAIKO KINTAMUMAS PAPRASTOSIOS PUŠIES SĖKLINĖJE PLANTACIJOJE VĮ VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS DUBRAVOS REGIONINIO PADALINIO PAGĖLEŽIŲ GIRININKIJOJE

Santrauka

Tyrimas atliktas paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) sėklinėje miško medžių plantacijoje, kur buvo tirti fenologiniai požymiai tarp plantacijoje įveistų pliusinių medžių klonų. Pagrindinis tyrimo uždavinys – ištirti tirtų klonų kryžminimosi sinchroniškumą. Pavasarį ir vasaros pradžioje buvo vertinamas vegetatyvinių ir generatyvinių pumpurų vystymasis. Rudenį buvo tirtas tų pačių medžių kankorėžių derliaus gausumas bei šakų pasvirimo kampas. Taip pat pagal vystymosi intensyvumą buvo atrinkti trys ankstyvieji ir trys vėlyvieji klonai, nuo kurių medžių buvo nuskinta po 3 kankorėžius aižymui.  Išaižius buvo vertinama sėklų spalva: šviesi, tarpinė, tamsi. Nustatyta, kad tarp klonų vyrauja dideli skirtumai iki svarbiausių stadijų pradžių, daugiausia tam statistiškai reikšmingos įtakos turėjo klono kilmė. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis rametų turėjo labai menką kankorėžių derlių ir tarpinio tipo šakų pasvirimo kampą. Taip pat moteriškų strobilų receptyvinė stadija turėjo sąsają su kankorėžių derliaus gausumu ir sėklų pilnumu – klonai, kurių receptyvinė stadija prasidėjo vėliau bei truko trumpiau, turėjo didesnį kiekį tuščių (šviesių) sėklų.