BIOPESTICIDŲ IR ĮSĖLINIŲ TARPINIŲ PASĖLIŲ ĮTAKA PIKTŽOLIŲ PLITIMUI IR VASARINIŲ RAPSŲ PRODUKTYVUMUI

Santrauka

Lauko eksperimentas buvo vykdomas 2021 ir 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Calc(ar)i-Hypostagnic Luvisol). Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti skirtingų botaninių šeimų įsėlinių tarpinių pasėlių kartu naudojant biopesticidus įtaką piktžolių plitimui ir vasarinių rapsų produktyvumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Eksperimento variantai: A veiksnys: biopesticidai: 1) nenaudoti; 2) naudoti. B veiksnys: įsėliniai žieminiai tarpiniai pasėliai: 1) be tarpinio pasėlio, 2) purpuriniai (inkarnatiniai) dobilai (10 kg ha^-1), 3) žieminiai (ruginiai) vikiai (50 kg ha^-1), 4) daugiametės svidrės (10 kg ha^-1), 5) žieminiai rugiai (50 kg ha^-1). Eksperimento metu nustatyta, kad įsėliniai augalai ir biopesticidų naudojimas neturėjo esminės įtakos piktžolių skaičiui ir piktžolių sausųjų medžiagų masei vasarinių rapsų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą. Pavasario vegetacijos laikotarpiu esmingai mažiausias piktžolių skaičius nustatytas biopesticidais purkštame daugiamečių svidrių tarpiniame pasėlyje. Daugiamečių svidrių ir žieminių rugių tarpiniuose pasėliuose su biopesticidais piktžolių sausųjų medžiagų masė nustatyta esmingai nuo 1,6 iki 3,6 karto mažesnė, palyginti su kitais laukeliais. Vasarinių rapsų sėklų derlingumas biopesticidais nepurkštuose bei purkštuose laukeliuose su žieminių vikių bei daugiamečių svidrių įsėliais nustatytas esmingai nuo 1,5 iki 2,5 karto mažesnis, palyginti su laukeliais be tarpinio pasėlio ar su purpurinių dobilų bei žieminių rugių įsėliais.