BIOLOGINIŲ PREPARATŲ DERINIO SU AZOTO TRĄŠOMIS ĮTAKA KUKURŪZŲ GRŪDŲ DERLINGUMUI
Pagrindiniai žodžiai:
kukurūzai (Zea mays L), tręšimas, azoto trąšos, biologiniai preparatai, grūdų derlingumas, derliaus struktūros elementaiSantrauka
Lauko eksperimentas atliktas 2021 m. balandžio – spalio mėnesiais VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis buvo giliau glėjiškas pasotintasis palvažemis (PLb-g4 Endohipogleyic-Eutric Planasol – Ple-gln-w).
Tyrimo objektas – paprastasis kukurūzas (Zea mays L.).
Tyrimo tikslas – įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką N140 tręšimo fone kukurūzų grūdų derlingumui ir derliaus struktūros elementams.
Tyrimo uždaviniai: nustatyti kukurūzų grūdų derlingumą ir derliaus struktūros elementus: vieno augalo produktyvumą, 1000 grūdų masę, grūdų skaičių burbuolėje.
Lauko bandymai buvo atliekami 3 pakartojimais, laukeliai išdėstyti rendomizuotai. Tyrimų duomenis apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant kompiuterinę programa ANOVA iš programų paketo: „Selekcija“.
Tyrimo metu nustatyta, kad esminiai didžiausias (8,7 t ha-1) kukurūzų grūdų derlingumas buvo tręšiant KAS derinyje su azotą fiksuojančių bakterijų bei huminių rūgščių preparatais. Tirti KAS ir biologinių preparatų deriniai esminiai didino kukurūzų grūdų derlingumą, tačiau lyginant tirtus preparatus tarpusavyje, esminių skirtumų nenustatyta.
Azoto bakterijų ir huminių rūgščių derinimas su azoto trąšomis KAS, tręšiant N140, esminiai didino kukurūzų augalo produktyvumą, lyginant su tręšimu KAS be azoto bakterijų ir huminių rūgčių. Lyginant tarpusavyje tirtus biologinius preparatus, esminių skirtumų nenustatyta. Tirtų preparatų deriniai neturėjo esminės įtakos kukurūzų grūdų kiekiui burbuolėje.
