DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIŲ RODIKLIŲ OPTIMIZAVIMAS INTENSYVAUS ŪKININKAVIMO SĄLYGOMIS

Santrauka

Tyrimas atliktas 2020–2022 metais L. Macijausko ūkyje, Plokščiuose, Šakių r. Eksperimento dirvožemis yra giliai glėjinis karbonatingas išplautžemis (Bathihypergleyi–Calc(ar)ic Luvisol) ir karbonatingas stagniškasis išplautžemis (Calcari–Hypostagnic Luvisol). Tyrimo objektas – dirvožemio agrocheminiai rodikliai. Tyrimo tikslas – įvertinti dirvožemio agrocheminius rodiklius padidinus narių skaičių sėjomainoje ir taikant tarpinius augalus bei nustatyti dirvožemio agrocheminius rodiklius taikant skirtingus žemės dirbimo būdus. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai nustatyti taikant šiuos metodus: dirvožemio pH – potenciometrinis metodas, humuso – I. Tiurino metodas, visuminio azoto – Kjeldahl metodas, judriojo fosforo ir kalio – CAL metodas, organinės anglies – Tiurino metodas. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugeliu atvejų minimalaus dirvos dirbimo technologija, palyginti su arimo technologija, turėjo reikšmingų skirtumų. Taikant minimalų žemės dirbimą, humuso kiekis abiejuose laukuose buvo didesnis ir esmingai skyrėsi. Didžiausias visuminio azoto kiekis 1,34 g/kg-1 nustatytas taikant tarpinių pasėlių ir minimalaus dirvos dirbimo technologiją. Taikant minimalaus dirvos dirbimo technologiją ir tarpinius augalus, pastebėta, kad humuso ir visuminio azoto kiekis turi tendenciją didėti.