REEMIGRACIJOS LIETUVOS RAJONUOSE SITUACIJA IR PARTNERYSTĖ
Pagrindiniai žodžiai:
partnerystė, partnerystės projektas, reemigracijaSantrauka
Tyrimų objektas – Šilutės rajono savivaldybės ir vietos veiklos grupių „Lamatos žemė“, „Pamario kraštas“, „Žuvėjų kraštas“ partnerystės vaidmuo įgyvendinant vietos projektą „Socialinis dialogas: partnerystė gyvensenos kokybei“, skirtą pagerinti reemigruojančių asmenų adaptacijos ir integracijos procesus.
Tyrimų metodai. Atliekant Šilutės rajono savivaldybės ir vietos veiklos grupių „Lamatos žemė“, „Pamario kraštas“, „Žuvėjų kraštas“ partnerystės vaidmenį įgyvendinant vietos projektą „Socialinis dialogas: partnerystė gyvensenos kokybei“, skirtą pagerinti reemigruojančių asmenų adaptacijos ir integracijos procesus, buvo taikomi keli tyrimų metodai: teorinis – mokslinės literatūros analizė, kurios metu pateikiamas partnerystės apibūdinimas ir apžvelgiama partnerystės reikšmė įgyvendinant rajono vietos plėtros strategijas, projektus; kiekybinis – statistinis tyrimas, kurio metu buvo sisteminami, analizuojami ir vertinami surinkti statistiniai duomenys. Atliekant reemigracijos procesų Lietuvoje analizę buvo pasitelkta Lietuvos statistikos departamento 2012–2021 metų statistiniais duomenimis. Šie duomenys padeda nustatyti reemigracijos ir imigracijos tendencijų palyginimą, apžvelgti reemigravusių asmenų užimtumą bei dalyvavimo reemigracijos partnerystės programose tendencijas.
Apibendrinti tyrimų rezultatai, jų interpretacija, išvados. Pagal atliktą statistinių duomenų analizę galima teigti, kad analizuojamu 2012–2021 m. laikotarpiu dėl 2012–2013 m. įvykusios ekonominės krizės nemažas skaičius gyventojų pradėjo emigruoti į užsienio šalis, tačiau trečdalis Lietuvos piliečių analizuojamu laikotarpiu reemigravo į Lietuvą. Reemigracijos procesams įtakos turėjo ekonominio ir socialinio stabilumo užsienio šalyse užtikrintumo emigrantams trūkumas, neigiamas požiūris į emigrantus, prastos įsidarbinimo galimybės, mokslų baigimas ir negalėjimas po mokslų užsienyje įsidarbinti pagal įgytą specialybę, šalies elgesys, nepripratimas prie užsienio šalies kultūros ir daugelis kitų veiksnių. Nemažą reikšmę apsisprendimui turėjo ir Lietuvoje taikomos reemigracijos programos, kurios padėjo grįžus į Lietuvą resocializuotis ir integruotis.
Vietos veiklos grupių „Lamatos žemė“, „Pamario kraštas“, „Žuvėjų kraštas“ ir Šilutės rajono savivaldybės partnerystė įgyvendinant vietos projektą „Socialinis dialogas: partnerystė gyvensenos kokybei“, gali pagerinti reemigruojančių asmenų adaptacijos ir integracijos procesus, padėti pasiekti projekto tikslą, kuris nukreiptas į sugrįžusių iš emigracijos šalies piliečių, imigrantų (kuriems priskiriami ir pabėgėliai) integraciją Lietuvoje.