AUTONOMINIŲ ŽVĖRIŲ STEBĖJIMO KAMERŲ APTIKIMO PANAUDOJIMO GALIMYBĖS MEDŽIOJAMŲJŲ ŽVĖRIŲ APSKAITAI ATLIKTI
Pagrindiniai žodžiai:
Autonominės žvėrių stebėjimo kameros, apskaitaSantrauka
Pastaraisiais metais vis dažnėjant besniegėms žiemoms, apskaitoms pagal pėdsakus bei ekskrementus reikalaujant daug žmogiškųjų išteklių reikia ieškoti alternatyvių medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodų. Praviršulio tyrelio botaniniame – zoologiniame draustinyje buvo iškabintos autonominės žvėrių stebėjimo kameros prie skirtingų objektų miške bei miško pakraštyje. Buvo pasirinkti šie objektų tipai: prie bebrų užtvankos, atsitiktinė vieta miške, prie žvėrių tako, prie kelio miške, prie medžiojamųjų gyvūnų viliojimo vietų. Tyrimo tikslas - ištirti galimybę atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitas naudojant autonomines žvėrių stebėjimo kameras. Tyrimo metu nustatyta žvėrių lankymosi prie skirtingų objektų tendencijos. Briedžiai 5 kartus dažniau aptinkami prie bebrų užtvankos nei atsitiktinėje vietoje miške. Stirnos bei šernai 2,9 kartus dažniau aptinkami miško pakraštyje nei atsitiktinėje miško vietoje. Taurieji elniai 1,6 karto dažniau aptinkami miško pakraštyje nei gilumoje. Iš šių rezultatų galime daryti išvadą, jog didžiausia tikimybė aptikti briedį, barsuką, vilką ir pilkajį kiškį yra prie bebrų užtvankos. Mangutas dažniausiai aptinkamas atsitiktinėje miško vietoje.
