MIŠKO NAUDMENŲ PLOTŲ KAITOS BEI EKOLOGINIO STABILUMO TYRIMAS MAŽIAUSIU MIŠKINGUMU PASIŽYMINČIOSE SAVIVALDYBĖSE

Santrauka

Miško, kaip žemės naudmenos, reikšmė aplinkosaugai, ekonomikai ir socialiniam gyvenimui yra didžiulė. Žemėnaudos kinta dėl politinių, ekonominių ir kitų visuomenės veiksnių, todėl pokyčiams fiksuoti būtina nuolatinė stebėsena. Miško naudmenų plotų kaitos bei ekologinio stabilumo tyrimui atlikti buvo pasirinktos 2021 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos žemės fondo statistiniais duomenimis mažiausiu miškingumu pasižyminčios savivaldybės – Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio rajono. Atliekant tiriamąjį darbą buvo pasirinkti mokslinės literatūros bei statistinių duomenų analizės, palyginimo ir apibendrinimo metodai, taip pat atliktas ekologinio stabilumo tyrimas. Buvo analizuojamos 2002 m. sausio 1 d., 2012 m. sausio 1 d. bei 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės fondo sudėties duomenų ataskaitos. Tyrimas buvo suskaidytas į tris laikotarpius: 1950–2002 m., 2002–2012 m., 2012–2021 m. Apibendrinus, miškingumas tiriamaisiais laikotarpiais savivaldybėse kito gana skirtingai. Per visą tiriamąjį 1950–2021 m. laikotarpį didžiausia miškingumo kaita yra nustatyta Kalvarijos sav. – miškingumas didėjo 6,32 proc., Vilkaviškio r. sav. miškingumas padidėjo 3,56 proc., o mažiausiai tiriamuoju laikotarpiu padidėjo Marijampolės sav. miškingumas – 1,31 proc. Apibendrinant ekologinio stabilumo rodiklius nustatyta, kad Marijampolės sav. mažai ekologiškai stabili buvo 2002 m. ir 2012 m., o 2021 m. ekologiškai nestabili. Kalvarijos sav. mažai ekologiškai stabili buvo 2012 m., o 2002 m. ir 2021 m. ekologiškai nestabili. Vilkaviškio r. sav. visais tiriamaisiais metais buvo ekologiškai nestabili. Didžiausią itaką ekologiniam stabilumui daro mažas vietovių miškingumas. Nepaisant teritorijų miškingumo didėjimo, ekologinio stabilumo koeficientas nekilo, nes kartu su miško žeme didėjo ir kitų žemės naudmenų plotai, kurie turėjo neigiamos įtakos ekologiniam stabilumui. Skaičiavimams įtakos galėjo turėti ir naudoti duomenys, kurių surinkimo metodika per tiriamuosius metus galėjo skirtis.