SKIRTINGŲ DIRVOŽEMIO DRĖGMĖS SĄLYGŲ IR AZOTO NORMŲ POVEIKIS PAŠARINIŲ ŽOLIŲ PRODUKTYVUMUI

Santrauka

Vegetacinis eksperimentas buvo atliktas 2020 m. vasario – birželio mėn. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, atviros prieigos žemės ir miškų jungtinio tyrimų centro šiltnamyje. Tyrimams buvo naudotas lengvas priemolis, kuris buvo kastas VDU ŽŪA Bandymų stotyje esančiame lauke 0–20 cm gylyje. Dirvožemis buvo išdžiovintas 45 ^oC džiovinimo spintoje, vėliau sudrėkintas iki 20%. Žolių mišinys buvo pasirinktas raudonujų dobilų (‘Vyčiai‘) ir pašariniai motiejukai (‘Gintaras II‘). Sudygus augalams buvo palikta proporcija: 40 % dobilų ir 60 % motiejukų (atitinkamai 12 ir 18 augalų). Eksperimentą sudaro du veiksniai: A veiksnys, drėgmės režimas: 1. Drėgmės trūkumas (Sausros imitacija); 2. Optimalus drėgmės režimas; 3. Drėgmės perteklius (Užmirkimo imitacija). B veiksnys, azoto trąšų norma: 1. N₂₅P₆₀K₉₀ (foninis tręšimas); 2. N₂₅P₆₀K₉₀ (foninis tręšimas) + N₆₀; 3. N₂₅P₆₀K₉₀ (foninis tręšimas) +N₁₂₀. Eksperimentas atliktas 4 pakartojimas, iš viso eksperimente buvo 36 vegetaciniai indai, jie išdėstyti taikant visiška rendomizacija, Tyrimo metu buvo nustatyta.

Sausros imitacijoje dobilų ir motiejukų antžeminė sausųjų medžiagų biomasė buvo esmingai mažesnė lyginant su optimaliomis ir užmirkimo imitacijose augusių augalų antžemine sausąja mase. (Atitinkamai nuo 36,3 iki 44,1 % bei nuo 44,2 iki 47,2 %). Sausros ir drėgmės pertekliaus imitacijoje didinant trąšų normą, augalai patyrė papildomą stresą, dėl ko esmingai sumažėjo dobilų ir motiejukų antžeminė sausųjų medžiagų biomasė.

Sausros ir užmirkimo imitacijoje didinant azotinių trąšų normą, augalų šaknys patyrė papildomą stresą, dėl ko buvo pastebėta šaknų sausosios biomasės mažėjimo tendencija lyginant su netręštais augalais.

Sausros imitacijoje didinant azoto normą, žaliųjų proteinų ir žaliosios ląstelienos kiekis dobilų ir motiejukų antžeminėje biomasėje didėjo neesmingai, tačiau žaliųjų pelenų kiekis mažėjo esmingai (3,9 %).