GAMINTOJŲ GRUPIŲ FORMAVIMO PROBLEMOS LIETUVOJE

Santrauka

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pastebima, kad ūkių skaičius linkęs gerokai mažėti, tam įtakos turi mažų ūkių negalėjimas išsilaikyti konkurencinėmis sąlygomis. Didieji rinkos atstovai yra linkę diktuoti sąlygas, kurios ne visada yra palankios mažiems žemės ūkių subjektams. Vertinant susiklosčiusią situaciją, Lietuvoje vykdoma Europos Sąjungos KPP priemonė, kurios tikslas – suvienyti žemės ūkio produkcijos gamintojus, t. y. paskatinti juos  jungtis į gamintojų grupes. Tačiau įvertinus Lietuvos gamintojų grupių situaciją, pastebima, kad ūkiai pasyviai vertina gamintojų grupės teigiamus aspektus. Siekiant įvertinti problemas, dėl kurių gamintojai nesijungia į gamintojų grupes, buvo atliekamas kokybinis tyrimas – interviu. Interviu metu buvo apklausti žemės ūkių organizacijų atstovai, žemės ūkio specialistai, kurie vertina gamintojų grupių plėtrą Lietuvoje. Informantai  sutiko įvardinti problemas, dėl kurių ūkiai neigiamai vertina gamintojų grupių steigimąsi Lietuvoje.  Interviu metu gauti rezultatai pateikiami, įvardijant problemas. Problemos, dėl kurių ūkiai nenoriai jungiasi į gamintojų grupes: informacijos trūkumas, gamintojų grupės įsisteigimo nuostatos, potencialaus pavyzdžio trūkumas, ūkininkų pasyvumas, lyderio savybių trūkumas, nepakankami finansiniai ištekliai. Vertinant gamintojų grupių reikšmę ūkiams, galima teigti, kad ūkiai susijungę į grupę  turėtų galimybę pasinaudoti gamintojų grupių naudomis,  galėtų daryti įtaką produkcijos supirkėjams, lengviau realizuotų produkciją, padidintų pajamas, dalintųsi patirtimi ir sumažintų gamybos sąnaudas.