KMYNŲ PASĖLIO PIKTŽOLĖTUMO IR DERLINGUMO PALYGINIMAS DAUGIANARIUOSE PASĖLIUOSE
Pagrindiniai žodžiai:
daugianariai pasėliai, Carum carvi L., piktžolių skaičius, sausųjų medžiagų masė, sėklų derlingumasSantrauka
Lauko eksperimentas buvo atliktas 2019–2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Tyrimo tikslas buvo nustatyti piktžolių rūšinę sudėtį, piktžolių skaičių ir sausųjų medžiagų masę bei įvertinti kmynų produktyvumą daugianariuose pasėliuose. Daugianariuose pasėliuose labiausiai plito bekvapis šunramunis, baltoji balanda ir trikertė žvaginė. Antsėlių auginimo metais dvinariuose vasarinių miežių ir vasarinių kviečių su kmynų įsėliu bei trinariuose jų su kmynų bei baltųjų dobilų įsėliu pasėliuose nustatytas esmingai nuo 3,5 iki 7,5 karto didesnis piktžolių skaičius negu vienanariuose pasėliuose. Antraisiais ir trečiaisiais kmynų auginimo metais dvinariuose pasėliuose piktžolių skaičius nustatytas esmingai didesnis negu vienanariuose ir trinariuose pasėliuose. Atsėlių auginimo metais dvinariuose miežių ir kviečių su kmynų įsėliu pasėliuose bei visuose trinariuose pasėliuose nustatyta esmingai nuo 1,9 iki 32,0 kartų didesnė piktžolių sausųjų medžiagų masė, palyginti su vienanariais pasėliais. Antraisiais ir trečiaisiais kmynų auginimo metais dvinariuose ir trinariuose pasėliuose piktžolių sausųjų medžiagų masė daugeliu atvejų nustatyta esmingai didesnė negu vienanariuose pasėliuose. Esmingai nuo 1,8 iki 6,4 karto didžiausias kmynų sėklų derlingumas susiformavo juos auginant trinariame pasėlyje kartu su baltaisiais dobilais po vasarinių miežių.
