TIESIOGINĖS PARAMOS ŽEMĖS ŪKIUI EKONOMINIŲ, SOCIALINIŲ IR APLINKOSAUGINIŲ EFEKTŲ LIETUVOJE VERTINIMAS
Pagrindiniai žodžiai:
žemės ūkis, tiesioginė parama, tiesioginės išmokos, bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, bendroji žemės ūkio politika, ekonominiai, socialiniai, aplinkosauginiai efektaiSantrauka
Žemės ūkis vienas svarbiausių ir didžiausių materialinės gamybos šakų, kuris tenkina gyventojų poreikius, gamina maisto produktus, pramonei tiekia žaliavas. Žemės ūkyje ekonominių, socialinių ir aplinkos saugojimo funkcijų realizavimas yra sudėtingas procesas. Tai suprasdamos šalių vyriausybės, ir visų pirma Europos Sąjunga, formuoja žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, kurios centre aktualūs žemės ūkio vystymo ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai tikslai. Bendrąja žemės ūkio politika siekiama išlaikyti tvarų ir įvairų žemės ūkį visoje Europos sąjungoje, suteikti vartotojams prieinamą maistą už prieinamą kaina ir užtikrinti tinkamas Europos sąjungos ūkininkų gyvenimo lygį, šiam tikslui pasiekti yra mokama tiesioginė parama, kurią sudaro tiesioginės ir kompensacinės išmokos. Tiesioginė parama skatina ūkininkų ūkių pajamų augimą, mažina nedarbo lygi, konkurencingumą, biologinės įvairovės išsaugojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, palaiko gyvybingą kaimo bendruomenę. Siekiant įvertinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius efektus Lietuvoje naudojamai statistinių duomenų analizės, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai. Atlikus iškeltą tikslą galime daryti išvadą, kad ekonominėje srityje: BŽŪP priemonės prisideda prie žemės ūkininkų ūkių pajamų palaikymo ir teigiamai veikia ūkininkų pajamas, socialinėje srityje: parama už nepalankiose ūkininkauti vietovėse yra pasiteisinusi tik iš dalies, aplinkosaugos srityje: tiesioginės paramos žemės ūkiui priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“ turi tik iš dalies teigiamą aplinkosauginį efektą. Mažėjant ekologinių ūkių plotams mažėja ir priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ efektyvumas.
