ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPŲ DIEGIMO ŽEMĖS ŪKYJE YPATUMAI: TEORINIS POŽIŪRIS

Santrauka

Tyrimui atlikti pasirinkta Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros šaltinių analizė ir sintezė, taip pat panaudota palyginimo, indukcijos, dedukcijos ir grafinio vaizdavimo metodai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žiedinė ekonomika yra linijinio modelio tobulesnis variantas, sukurtas tam, kad būtų kuo mažiau sunaudojama žaliavų, kuo daugiau produktų ir komponentų būtų skirta antriniam panaudojimui aukštojoje vertės gandinėje. Svarbiausi žiedinės ekonomikos principai vadovaujasi 3R principu – sumažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti. Žiedinė ekonomika labai svarbi žemės ūkyje, kadangi žemės ūkyje ją lengviau pritaikyti dėl nuolat susidarančių atliekų, kurios gali būti panaudojamos kitoms veikloms, trąšoms ar atsinaujinančiai energijai gaminti. Teigiama, kad žemės ūkyje labiausiai pritaikomos sritys yra biomasės, biokuro gamyba; pakartotinis atliekų naudojimas, perdirbimas, tolesnėms veikloms, trąšoms; pakartotinis vandens naudojimas; ekologinė žemdirbystė kuomet naudojamos organiškos trąšos, susidariančios žemės ūkyje, mišrus ūkininkavimas; agromiškininkystė. Žiedinės ekonomikos plėtros galimybės žemės ūkyje turi didelį potencialą, kadangi žemės ūkyje susidaro nemaži atliekų srautai, kurie gali būti panaudojami tolesnėms veikloms, tačiau sėkmingai šių principų plėtrai trukdo barjerai, siejami su finansavimo trūkumu įmonės inovacijoms, naujų technologijų poreikiu bei žinių apie žiedinės ekonomikos valdymą stoka. Šios priežastys kelia problemas sėkmingai žiedinės koncepcijos plėtrai žemės ūkyje. Norint skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą, svarbus vartotojų požiūrio formavimas, bendradarbiavimas tarp verslų bei finansinės paskatos inovacijoms diegti.