AUTOĮVYKIŲ SU LAUKINIAIS GYVŪNAIS ALYTAUS, KAUNO IR PANEVĖŽIO RAJONŲ MIŠKINGŲ KELIŲ RUOŽUOSE 2019 – 2020 M. ANALIZĖ
Pagrindiniai žodžiai:
autoįvykiai, kelio ruožai, gyvūnų rūšys, buveinės, kirtimai, medynasSantrauka
Didelę Lietuvos kraštovaizdžio dalį sudaro ūkininkų dirbami laukai ir miško masyvai, kuriuose gyvena įvairūs stambūs ir smulkūs žinduoliai. Šį kraštovaizdį skaido įvairaus naudojimo intensyvumo keliai. Kelių tiesimas per miškus ir ūkininkų laukus kelią pavojų natūraliomis gyvūnų buveinėms, didina automobilių susidūrimo su laukiniais gyvūnais tikimybę. Tyrimui atlikti pasirinkti Alytaus, Panevėžio ir Kauno rajonų keliai, kadangi juose vyrauja įvairus kraštovaizdis. Ištirtas autoįvykių su gyvūnais dažnumas, išskirtos kelio ruožų atkarpos, kuriose autoįvykių su gyvūnais nutinka daugiausia, įvertinti saugumo reikalavimai kelio ruožuose, identifikuotos pagrindinės gyvūnų rūšys, patenkančios į autoįvykius, taip pat nustatyti pagrindiniai veiksniai, kurie lemia nelaimingus atsitikimus keliuose su gyvūnais. Atliekant šį tyrimą buvo analizuojama mokslinė literatūra, Valstybinės miškų urėdijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys, vizualiai įvertintos avaringiausios kelio ruožų atkarpos, ieškoma priklausomybių tarp kraštovaizdžio ir nelaimingų autoįvykių su laukiančias gyvūnais dažnumo. Ištyrus avaringiausias Alytaus – 129, Panevėžio – A2 ir Kauno 140, 232 kelio ruožo atkarpas nustatyta, kad daugiausiai įvykių fiksuojama, ten kur tolygiai pasiskirsto ūkininkų dirbami laukai ir miško masyvai. Pagrindinė nelaimingų atsitikimų keliuose su gyvūnais priežastis – jų migracija iš saugių buveinių tankiuose miškuose ar krūmynuose į ūkininkų laukus, siekiant patenkinti mitybos poreikius. Nepaisant to, kad iš visų kanopinių labiausiai prisitaikantis prie žmogaus veiklos gyvūnas – europinė stirna, nustatyta, jog ji, deja, dažniausiai ir nukenčia keliuose.
