URBANIZUOTŲ TERITORIJŲ KAITA LIETUVOS PAJŪRIO SAVIVALDYBĖSE

Santrauka

Vienas iš svarbiausių teritorijų planavimo tikslų yra gyvenamųjų teritorijų kompaktiškumas ir visumos darna. Šiam tikslui įgyvendinti vienas iš galimų veiksmų – urbanizacijos proceso stebėjimas ir perspektyvų numatymas. Lietuvos mastu ypač išsiskiria Lietuvos pajūrio savivaldybės, kaip šalies rekreaciniais ištekliais turtingi traukos taškai. Šios teritorijos pasižymi turinčios didelę urbanizacijos įtaką, ypač teritorijose, kurios dar nėra pritaikytos šiam procesui. Todėl siekiant  išlaikyti teritorijų planavimo dokumentuose numatytą tvarką, tikslinga spręsti šių teritorijų urbanizacijos proceso eigą ir nustatyti jo perspektyvą. Minėtiems sprendimams įgyvendinti iškeltas tikslas – išnagrinėti urbanizacijos kaitą Lietuvos pajūrio savivaldybėse. Straipsnyje išanalizuotas urbanizacijos proceso ir gamtinės aplinkos santykis ir kriterijų, lemiančių urbanizacijos proceso įtaką Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajono savivaldybėms, daugiakriterinė analizė. Klaipėdos rajono savivaldybė turi pranašumą urbanizuotis dėl intensyviai didėjančio užstatytos teritorijos ploto, kurį lemia ekonominiai urbanizacijos kriterijai. Kretingos rajono savivaldybė pasižymi kaip neturinti tikrojo pranašumo ar silpnumo savybių urbanizuotis. Šilutės rajono savivaldybėje nustatyta mažiausia teritorijos kaita ir galimybė urbanizuotis dėl didelės aplinkosauginių kriterijų įtakos.