ŽIEMINIŲ TARPINIŲ PASĖLIŲ IR JŲ ĮTERPIMO BŪDŲ ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS VASARINIŲ KVIEČIŲ AGROCENOZĖJE
Pagrindiniai žodžiai:
vasariniai kviečiai, žieminiai tarpiniai pasėliai, dirvožemio struktūra, įterpimo būdas, sliekai, šlyties pasipriešinimasSantrauka
Lauko eksperimentas atliktas 2021 ir 2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje. Eksperimento dirvožemis – giliau karbonatingas stagniškasis išplautžemis (Endocalcaric Amphistagnic Luvisol). Eksperimento variantai: A veiksnys: tarpinių pasėlių įterpimo į dirvą būdai: 1. Gilus arimas (20 cm gyliu) pavasarį; 2. Seklus arimas (6 cm gyliu) pavasarį. B veiksnys: žieminiai tarpiniai pasėliai: 1. Be tarpinio pasėlio; 2. Purpuriniai (inkarnatiniai) dobilai (10 kg ha-1); 3. Žieminiai (ruginiai) vikiai (50 kg ha-1); 4. Daugiametės svidrės (10 kg ha-1);5. Žieminiai rugiai (50 kg ha-1). Eksperimento tyrimo duomenimis, vasarinių kviečių pasėlyje vyravo makroagregatai sekliai užarus daugiametes svidres. Mažiausias (71,8 kPa) šlyties pasipriešinimas nustatytas vasarinių kviečių, augintų po pavasarį žaliajai trąšai giliai užartų purpurinių dobilų, agrocenozėje. Pavasarį žaliajai trąšai giliai užarus žieminius rugius, buvo rastas esmingai didžiausias (64 vnt. m-2) sliekų skaičius. Giliai užarus purpurinius dobilus, liekų biomasė nustatyta 2,0 ir 4,6 karto didesnė negu tiek giliai, tiek ir sekliai užarus daugiametes svidres.
