NUOŠLIAUŽŲ PREVENCIJOS IR ŠLAITO STABILUMO UŽTIKRINIMO SPRENDIMAI: INŽINERINIŲ PRIEMONIŲ EFEKTYVUMO ANALIZĖ
Reikšminiai žodžiai:
archeologiniai objektai, gabionai, nuošliaužų stabilizavimas, piliakalniaiSantrauka
Straipsnyje apžvelgtos Lietuvoje ir užsienyje taikomos inžinerinės priemonės nuošliaužoms stabilizuoti. Atlikta mokslinės literatūros, techninių dokumentų ir praktinių projektų analizė, siekiant nustatyti dažniausiai naudojamas šlaitų stabilizavimo technologijas. Nagrinėtos tokios priemonės kaip gabionai, geosintetinės medžiagos, atraminės sienos, drenažo sistemos ir kiti geotechniniai sprendimai. Taip pat vertintas šių technologijų pritaikomumas kultūros paveldo objektų teritorijose. Tyrimo metu buvo taikoma kompleksinė metodika, apimanti literatūros analizę, lauko stebėjimus, vizualinę piliakalnių būklės analizę, paprastus geometrinius matavimus bei inžinerinių priemonių efektyvumo vertinimą. Tyrimų metodika parinkta siekiant įvertinti nuošliaužų formavimosi procesus Kauno marių regioninio parko piliakalnių teritorijoje ir nustatyti tinkamiausias šlaitų stabilizavimo priemones.
Remiantis atlikta analize nustatyta, kad efektyviausi Dovainonių piliakalnio šlaitų stabilizavimo sprendimai turėtų apimti drenažo sistemų priežiūra ir pakrančių stabilizavimas gabionais. Kompleksinis tokių priemonių taikymas gali padėti sumažinti tolimesnį nuošliaužų susidarymą ir užtikrinti ilgalaikį Kauno rajono piliakalnių šlaitų stabilumą ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą.


