LAIVYBOS ŠLIUZO PER KAUNO HE EKSPLOATACIJOS RIZIKŲ NUSTATYMAS
Reikšminiai žodžiai:
rizikos veiksniai, laivų šliuzas, šliuzo vartai, eksploatacija, rizikų matrica, Kauno HESantrauka
Straipsnyje analizuojami laivybos šliuzo per Kauno hidroelektrinę rizikos veiksniai eksploatacijos metu, siekiant įvertinti jų poveikį infrastruktūros saugumui, patikimumui ir veiklos tęstinumui. Tyrime nagrinėjama Kauno HE kaip pagrindinė kliūtis vidaus vandens laivybai Nemuno upe, kurios pašalinimui būtinas laivybos šliuzo įrengimas, leidžiantis užtikrinti laivybos tęstinumą ir integraciją į TEN‑T vidaus vandens kelių tinklą. Rizikų vertinimui taikyta rizikų matricos metodika, leidžianti sistemingai identifikuoti galimus pavojus, įvertinti jų tikimybę ir pasekmes bei nustatyti prioritetines rizikos sritis. Atlikta analizė parodė, kad didžiausią grėsmę šliuzo eksploatacijai kelia hidrologiniai ir meteorologiniai veiksniai, tokie kaip pavasariniai potvyniai, staigūs vandens lygio svyravimai ir ledų sangrūdos, taip pat techninės įrangos gedimai, laivų susidūrimai su šliuzo vartais, sedimentacija ir žmogaus faktorius. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad taikant struktūruotą rizikos valdymo sistemą, reguliarią techninę priežiūrą ir prevencines priemones galima reikšmingai sumažinti avarijų tikimybę, užtikrinti saugią šliuzo eksploataciją ir prisidėti prie ilgalaikės vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros Lietuvoje.
