Namų prasmė ir benamystės patirtys: namų netekusių moterų biografinio pasakojimo perspektyva

Santrauka

Šiame straipsnyje namai analizuojami kaip prasmių laukas, kaip išgyvenamos patirtys, susijusios su žmogiškųjų santykių kūrimo vieta. Tuo tarpu namų ir būsto praradimas nustumia asmenį į socialinę atskirtį – benamystę – ir giliai paveikia emociškai bei tampa didele egzistencine patirtimi. Šio straipsnio tikslas yra parodyti namų prasmę ir benamystės patirtis namų netekusių moterų gyvenime, remiantis jų biografiniais pasakojimais. Moterų patirtims atskleisti taikyta biografinė naratyvinė strategija, padedanti atskleisti individualius išgyvenimus, išryškinant svarbiausius gyvenimo įvykius ir posūkius. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant giluminį interviu, kai iš anksto neformuluojami klausimai, paliekant galimybę pokalbiui vystytis savaime. Tyrime dalyvavo 8 moterys, kurį laiką gyvenusios moterų nakvynės namuose. Šių moterų gyvenimo istorijos parodė, kad socialinė atskirtis negali būti siejama vien su žmogaus asmeniniais sprendimais ir poelgiais, ją sąlygoja ekonominiai, teisiniai, politiniai ir kultūriniai veiksniai. Pastebėta, jog benamystės priežastys yra kelios ir vienas gyvenimo įvykis ar sunkumas sekė kitą, kas ir nulemia namų praradimą. Atliktas tyrimas atskleidė, kad benamės moterys jaučia stiprų namų ilgesį, bejėgiškumą, baimę, tačiau jų biografiniuose pasakojimuose atsiskleidžia ir vilties apraiškos, atsparumo ir savęs įgalinimo motyvai, išreiškiant tikėjimą, jog sunkiausios dienos jau praeityje.