Mokyklinio amžiaus vaikų psichosocialinių problemų nustatymo sunkumai

Santrauka

 

Tyrime pateikiama trūkumų nustatymo analizė ir veiksmingumo įrodymai, siekiant tobulinti psichosocialinių paslaugų teikimą 6–18 metų vaikams Gruzijos švietimo sistemoje. Tyrime naudotas žvalgomasis nuoseklusis mišraus tyrimo dizainas. Tyrime dalyvavo psichologai, socialiniai darbuotojai, švietimo įstaigų išteklių specialistai ir Gruzijos švietimo sistemos mokytojai. Tyrimu siekta nustatyti klaidingų nukreipimų priežastis ir įvertinti jų mažinimo galimybes. Buvo tiriami problemų nustatymo neatitikimai nukreipimo į gydymo įstaigą etape. Paslaugų teikimas vaikams, turintiems neatidėliotinų poreikių, vėluoja dėl neteisingo problemos nustatymo nukreipimo etape, nes paslaugų teikimo pradžioje vaiko būklė yra lemianti. Krizių atvejais paslaugos pradedamos teikti nedelsiant. Tyrimas parodė, kad tikrąsias vaikų problemas psichosocialinių paslaugų centrų specialistai nustato pradiniame paslaugų teikimo etape, todėl svarbu kuo anksčiau nukreipti krizių ištiktus vaikus į psichosocialinių paslaugų centrą, kad būtų galima veiksmingai spręsti jų problemas. Į psichosocialinių paslaugų centrą dažniausiai nukreipia už saugumą mokyklose atsakingi išteklių specialistai. Vaikai, kurių problemos klaidingai priskiriamos prie ekstremalios krizės ir vidutinės krizės, pateko į problemų, kurias lengviau atpažįsta mokytojai ir gana sunkiai – išteklių specialistai, kategoriją. Pirmieji turi teisę stebėti vaikus ir jų tėvus bei intensyviai su jais bendrauti, o antrieji atsakingi už vaikų saugumą ir jų elgesio stebėjimą per pertraukas mokyklos teritorijoje. Vaikų psichikos, emocinių ir (arba) elgesio problemų nustatymas įmanomas intensyviai stebint vaiko elgesį ar būklę ir turint atitinkamų žinių apie jo raidą. Tyrimas atskleidė, kad, priešingai nei mokytojų, išteklių specialistų išsilavinimas ir darbo stažas yra susiję. Kuo ilgesnis darbo stažas, tuo daugiau mokymo valandų vaiko raidos ir apsaugos temomis. Tačiau išteklių specialistai, kaip ir mokytojai, realiai vertina savo kompetenciją ir norą prisiimti atsakomybę gilinti žinias. Tai gera dirva dirbti šia tema sistemos lygmeniu. Nors mokytojai gerai supranta ryšį tarp psichoemocinių ir socialinių problemų sprendimo ir mokymosi sėkmės, apklausti mokytojai nesuvokė savo pareigos nukreipti mokinius arba vengė nukreipimo proceso, nes nežinojo apie jį ir (arba) turėjo nemalonios patirties. Koordinavimo mechanizmas tarp aplink vaiką esančių švietimo sistemos dalyvių taip pat palieka erdvės situacijai gerinti. Tai padidins galimybes tobulinti nukreipimo procesą. Atlikus faktorinę analizę ir suskirsčius kintamuosius į skirtingas kategorijas, paaiškėjo, kad pagal koreliacijos stiprumą tarpusavyje susiję: 1. Emocinės problemos, bendravimo problemos bei mintys apie savižudybę; 2. Destruktyvus elgesys, akademinės problemos, hiperaktyvumas; 3. Elgesio problemos, priklausymas antisocialinei grupei. Sumažinus matmenis iki aiškių, tarpusavyje susijusių ir lengvai interpretuojamų matmenų, paramos specialistams tampa aišku, kur jie gali tobulinti savo paslaugas, ir skatina žmonių, galinčių atpažinti problemas ir pranešti apie jas atitinkamoms tarnyboms, atpažįstamumą. Nustatytas kintamųjų tarpusavio ryšys suteikia mokytojams galimybę nustatyti problemas klasėje ar kitoje aplinkoje, kurioje galima intensyviai stebėti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ankstyvoje stadijoje ir vaikų su mažiau pablogėjusia būkle nukreipimas į psichosocialines paslaugas užtikrina problemų sumažėjimą ir (arba) pašalinimą.