Psichologinio atsparumo stiprinimas: streso valdymas akademinėje veikloje ir ekstremaliose situacijose

Santrauka

Psichologinis atsparumas ir gebėjimas valdyti stresą tampa vis svarbesniais veiksniais akademinėje aplinkoje ir susiduriant su ekstremaliomis situacijomis. Studentai patiria įvairialypį stresą, kylantį dėl akademinių reikalavimų, asmenybės bruožų ir gyvenimo būdo, o globalūs iššūkiai didina emocinę įtampą. Straipsnyje integruojami empirinio tyrimo ir mokslinės literatūros duomenys, siekiant atskleisti psichologinio atsparumo stiprinimo galimybes. Tyrimo metu Nyderlanduose buvo apklausti nuolatinių studijų 107 studentai, tyrime taikytas skerspjūvio dizainas, naudotos PSS-14, BFI ir SCRI metodikos. Rezultatai parodė, kad studentai dažniausiai patiria vidutinį streso lygį, lydimą psichosomatinių simptomų. Didžiausią poveikį stresui daro akademiniai stresoriai, o neurotiškumas reikšmingai didina suvokiamą streso lygį. Taip pat nustatyta, kad mažiau sveikas gyvenimo būdas ir silpnesni įveikos gebėjimai yra susiję su aukštesniu streso lygiu. Straipsnyje pabrėžiama, kad stipresni įveikos gebėjimai, emocijų reguliacija ir sveiki gyvenimo įpročiai siejasi su mažesniu stresu. Taip pat aptariama pozityviosios psichologijos, dvasingumo ir prasmės paieškos reikšmė stiprinant psichologinį atsparumą.