Biblinio sukūrimo teorijos samprata ir prieitys

Santrauka

Pradžios knygoje vaizduojamas Dievas ir Jo kuriamoji veikla, o sukūrimo pasakojimai (Pr 1–2 skyriai), kuriuose išryškinama visatos, gyvybės ir žmogaus genezės teologija, nepaisant to, kad sukūrimas nėra pagrindinė Senojo Testamento tema, laikytini fundamentaliais tekstais. Juose, atsižvelgiant į to meto mentalitetą, kultūrą ir pasaulėžiūrą, siekiama atskleisti ne tai, kaip buvo sukurtas pasaulis, gyvybė ir žmogus, bet kodėl jie buvo sukurti. Tik Dievas yra Kūrėjas ir visa ko priežastis. Jis sukūrė ir žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą bei paskyrė savo viešpatystės bendradarbiu. Žmogaus pažinimui amžių eigoje tobulėjant, ir teologijai susiformavus kaip mokslui, buvo išvystytos keturios kreacionistinės teorijos, kuriomis siekta atsakyti į gamtos mokslų pasiekimų keliamus iššūkius. Teistinio evoliucionizmo teorija laikoma geriausiai atitinkančia šiuolaikinio mokslo keliamus iššūkius ir kartu išsaugančia fundamentalią Kūrėjo idėją, o Č. Darvino evoliucijos teorija tapo svarbiausia paskata kreacionistinės krypties tyrinėjimų atsiradimui.