Naujausių dirbtinio intelekto technologijų poveikis paauglių emocinei gerovei ir suaugusiųjų tarpininkavimas: kiekybinis tyrimas
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2025.160.5Reikšminiai žodžiai:
dirbtinis intelektas (DI), psichinė sveikata, emocinė gerovė, lytis, paauglystė, šeimos ir mokytojų parama bei tarpininkavimasSantrauka
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti dirbtinio intelekto (DI) technologijų įtaką paauglių emocinei gerovei, atsižvelgiant į lytį ir suaugusiųjų – tiek tėvų, tiek pedagogų – tarpininkavimo svarbą reguliuojant, nukreipiant, valdant ir kontekstualizuojant šių technologijų naudojimą. Atlikus kiekybinį tyrimą, pagrįstą neeksperimentiniu koreliacijos modeliu, kurio imtį sudarė 400 13–17 metų amžiaus vidurinių mokyklų mokinių (52 % merginų ir 48 % vaikinų), ir naudojant klausimyną, kaip duomenų rinkimo metodą, buvo apdoroti duomenys. Rezultatai parodė teigiamą koreliaciją tarp paauglių praleidžiamo laiko naudojantis DI, nesvarbu, ar tai būtų socialiniai tinklai, virtualiosios platformos ar kitos priemonės, ir didesnio nerimo bei depresijos lygio. Kai kuriais atvejais šis nerimas bei depresija kilo stebint ir lyginant kitų gyvenimo būdą su savo, pavyzdžiui, išvaizda ar gyvenimo įpročiais. DI naudojimo pasekmės priklausė ir nuo lyties, merginoms poveikis buvo didesnis, ypač dėl tokio elgesio kaip kibernetinis priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio žinutės. Todėl rekomenduojame, kad švietimo politikoje būtų atkreiptas dėmesys į būtinybę mokyti tiek mokytojus, tiek šeimas technologinių įgūdžių, taip siekiant užkirsti kelią problemoms, kurios kyla netinkamai naudojant DI.



