Ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinio saviveiksmingumo ir nuostatų į dirbtinį intelektą ryšys

Santrauka

Dirbtinis intelektas (toliau – DI) tampa vis svarbesniu įrankiu švietimo srityje, todėl kyla klausimų, koks mokytojų požiūris į jį ir ar dažnai jie DI įtraukia į praktiką. Šiame tyrime buvo nagrinėta, kaip ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinis saviveiksmingumas siejasi su jų nuostatomis į DI. Tyrimui atlikti taikytas reliacinis metodas, duomenys surinkti iš 253 mokytojų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Duomenims analizuoti naudotos dvi skalės: bendroji nuostatų į DI ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinio saviveiksmingumo. Iš gautų rezultatų nustatyta, kad nors ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuostatos į DI buvo teigiamesnės, apskritai jos liko neutralios. Pastebėta, kad mokytojų profesinio saviveiksmingumo lygis buvo labai aukštas visose subdimensijose. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors ir nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį, išsilavinimą, amžių ar profesinį stažą, vis dėlto mokytojai, turintys aukštesnį DI žinių lygį, išreiškė žymiai teigiamesnes nuostatas. Atlikta koreliacijos analizė atskleidė silpną, bet reikšmingą teigiamą ryšį tarp nuostatų į DI ir profesinio saviveiksmingumo. Šie rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra atviri DI, tačiau laikosi atsargios pozicijos, todėl būtina rengti profesinio tobulinimo programas, kurios stiprintų jų su DI susijusias žinias ir įgūdžius. Šis tyrimas prisideda prie ikimokykliniam ugdymui skirtos literatūros, nes nagrinėja šiuo metu dar nepakankamai ištirtą ryšį tarp mokytojų saviveiksmingumo bei nuostatų į DI ir pateikia rekomendacijas, kaip kurti profesinio tobulėjimo iniciatyvas šioje srityje.