Daugybė simbolinių pasaulių ir filosofinė diplomatija

Santrauka

Straipsnyje diskutuojama apie derybų dėl įvairovės pripažinimo problemą ir teigiama, kad kritinė filosofinė hermeneutika gali būti tokios filosofinės diplomatijos prielaida. Taip pat argumentuojama, kad šiuolaikinėje augančio posthumanizmo ir akceleracijos bei didėjančios įvairovės visuomenėje sociokultūrinių grupių dinamika ir auganti jų pripažinimo problema yra susijusi ne tiek su tradicinės etikos, kiek su dialogo ir viešos diplomatijos poreikiu. Tradicinė vieša diplomatija be filosofinės-antropologinės ar filosofinės-sociologinės interpretacijos lieka nepakankamai supratinga, kai kalbama apie įvairovės poreikius, o senieji kritinės teorijos teiginiai apie pripažinimo pirmumą, suskliaučiant dialogo ir diplomatinių veiksmų reikšmę, taip pat yra nekritiškas etinis idealas. Vienos įvairovės grupės gali atrodyti toksiškos, patologinės ir griauti visuomenės susitarimus, o kitos gali būti klaidingai tuo kaltinamos, nors tik kovoja dėl pripažinimo ar priešinasi išnaudojimui ir atskirčiai. Straipsnyje kritiškai atsiliepiama apie neoreakcinės Apšvietos politinius projektus siekiant restauruoti didžiuosius pasakojimus ir pašalinti įvairovės diplomatijos, kuriai jie patys priklauso, poreikį. Straipsnyje, nors ir vadovaujamasi Paulio Ricoeuro kritinės hermeneutikos ir Jürgeno Habermaso komunikacinio veiksmo teorijomis, nurodoma, kad pati savaime komunikacija vystosi bendrystės sferose – burbuluose, kur ir subręsta simbolių skirtybės, įvairios simbolinės organizacijos ir konkuruojantys, netgi priešiški simboliniai pasauliai. Straipsnis analizuoja simbolinių pasaulių įvairovės ir filosofinės diplomatijos koreliacijas.