Auksinė sielos statula. Platonas, Plotinas, Jonas Auksaburnis
DOI:
https://doi.org/10.7220/2335-8769.84.1Reikšminiai žodžiai:
Platonas, Plotinas, Jonas Auksaburnis, Auksas, Statula, SielaSantrauka
Straipsnyje apžvelgiami platonizmo tradicijoje (Platono ir Plotino veikaluose) iškylantys auksinio sielos prado ir sielos statulos vaizdiniai. Platono dialoguose auksas ne sykį minimas svarstant apie sielos prigimtį. Plotinas veikale „Apie grožį“ (sk. 5) autentišką sielos grožį, prie jos prisišliejusią bjaurastį siūlo lyginti su purvan įkritusiu auksu. Platono „Valstybėje“ (611 b–612 a) Sokratas sielos būseną šiame gyvenime lygina su kriauklėmis apaugusio jūros dievaičio Glauko figūra. Kalbama apie pačią dievybę, tačiau taip, tarsi omenyje būtų turimas skulptūrinis jo atvaizdas („kai kurios senosios jo kūno dalys nulūžo, kai kurios nutrupėjo“). Įsimintiną svarstymą apie vidinį darbą (at)kuriant savyje gražiąją sielos statulą paliko Plotinas („Apie grožį“, sk. 9). Platonikų vaizdiniai ir su jais susiję svarstymai apie tikrą sielos prigimtį ir jos grožį lyginami su krikščioniškąja temos traktuote Jono Auksaburnio „Katechetiniuose pamokymuose“.
Nuorodos
Atsisiuntimai
Išleista
Numeris
Skyrius
Licencija
Autorių teisės (c) 2026 Tatjana Aleknienė (Author)

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo–analogiško platinimo 4.0 viešąja licencija.


