EUROPINIO MAUMEDŽIO POPULIACIJŲ, KILUSIŲ IŠ LENKIJOS, FENOLOGIJOS POŽYMIAI BANDOMUOSIUOSE ŽELDINIUOSE VMU DUBRAVOS REGIONINIAME PADALINYJE

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikiami VMU Dubravos padalinyje atliktų bandomųjų Europinio maumedžio, kilusio iš 6 skirtingų Lenkijos regionų (Radom, Katowice, Krakow, Krosno, Lublin, IBL), želdinių rudens fenologijos (spyglių geltimo ir kritimo) bei prigijimo ir išlikimo stebėjimų rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais: 2024–11–15 buvo vizualiai vertinamas maumedžių prigijimas, atsižvelgiant į jų gyvybingumą (gyvi medeliai turėjo spyglius, negyvi buvo sausi) ir spyglių pageltimo bei kritimo aktyvumas, vertinamas pagal rudens fenologijos 5 balų skalę, kur 1 balas – visi spygliai žali, o 5 balai – visi spygliai rudi ir jų praradimas daugiau nei 50 proc. Po metų, 2025–11–20, buvo atliekamas maumedžių išlikimo vertinimas pagal vizualinius ir struktūrinius pakitimus (medelis buvo dingęs iš vietos, sausas arba per metus nepaaugęs) bei pakartotinis rudens fenologijos vertinimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendras Europinio maumedžio šeimų prigijimo rodiklis buvo 70,16 proc., o išlikimo rodiklis – 57,24 proc. 2024–11–15 m. vidutinė spyglių pageltimo ir kritimo fenologija buvo 2,8 ± 0,5 balai (fenologinės stadijos svyravo nuo 1,8 iki 4,0 balų), tuo tarpu 2025–11–20 m. – 3,3 ± 0,5 balai (fenologinės stadijos svyravo nuo 2,3 iki 4,6 balų). Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad Pietų Lenkijos populiacijos, kurios natūraliai auga šiltesnėse ir drėgnesnėse sąlygose bei žemesnėse teritorijose, pasižymi vėlyvesne rudens fenologija ir geresniais prigijimo bei išlikimo rodikliais, nei šeimos, kilusios iš centrinės Pietų Lenkijos. Reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų galima patikimai įvertinti, kurios Europinio maumedžio šeimos geriau tinka miškininkavimui Lietuvos klimato sąlygomis.