KIRTIMŲ LAIKO ĮTAKOS ANALIZĖ JUODALKSNYNŲ ATSIKŪRIMUI DZŪKIJOS MIŠKUOSE

Santrauka

Tyrimas buvo atliktas Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Krosnos, Leipalingio, Latežerio ir Musteikos girininkijose esančiose 2020–2024 m. plynųjų kirtimų kirtavietėse. Šios kirtavietės buvo paliktos savaiminiam miško atsikūrimui, jose iki kirtimo vyraujanti medžių rūšis buvo juodalksnis. Tyrimui atrinkta 20 kirtaviečių, kuriose, atsižvelgiant į jų plotą, išskirtos 10 m² apskaitos aikštelės: iki 1 ha ploto kirtavietėse – po 5, o 1–3 ha ploto kirtavietėse – po 8 aikšteles. Kiekvienoje apskaitos aikštelėje buvo vertinamas juodalksnio žėlinių aukštis, tankis ir būklė, o surinkti duomenys analizuoti pagal kirtimo metus ir metų ketvirčius, siekiant nustatyti geriausią kirtimo laiko įtaką juodalksnynų atsikūrimui. Nustatyta, kad vidutinis žėlinių aukštis buvo didesnis ankstesniais metais kirstose kirtavietėse, o daugeliu atvejų didžiausios jo reikšmės nustatytos ketvirtajame metų ketvirtyje kirstuose plotuose. Žėlinių tankis labiau skyrėsi pagal kirtimo metus nei pagal ketvirtį, o visais tirtais atvejais perspektyvių žėlinių buvo daugiau negu neperspektyvių.