VEISLĖS IR MULČIO ĮTAKA VIDUTINIO ANKSTYVUMO VALGOMŲJŲ BULVIŲ PRODUKTYVUMUI
Reikšminiai žodžiai:
bulvių veislės, organiniai mulčiai, produktyvumas, gumbų frakcijų pasiskirstymasSantrauka
Dviejų veiksnių valgomosios bulvės (Solanum tuberosum L.) lauko eksperimentas buvo įrengtas 2025 m. Prienų r. Birštono savivaldybėje, Panemunio II kaime, Birutės Stepankevičienės ūkyje, siekiant įvertinti ekologiškai auginamų maistinių bulvių produktyvumą ir piktžolėtumą auginant dvi skirtingas veisles bei pasėlio mulčiavimą. Buvo atliekamas dviejų veiksnių lauko eksperimentas vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių 'Vineta' ir 'Aloutte' veislių pasėliuose. Pasėlis buvo mulčiuojamas skirtingais mulčais: gazonų žolės, kanapių lukštų ir mišrios medienos pjuvenomis. Veiksnys A– bulvių veislės: 'Vineta' ir 'Aloutte'. Veiksnys B– padengimas organiniais mulčiais: be mulčio (NE); kanapių sėklų lukštai (KL); vejos žolė (ŽO); pjuvenos (PJ). Veislės ir mulčio įtaka vidutinio ankstyvumo bulvių kerų skaičiui nenustatyta, kadangi abiejų veislių vidutinio ankstyvumo bulvės sudygo panašiai ir esminio skirtumo tarp jų nebuvo. Veislė turėjo esminės įtakos vidutinio ankstyvumo bulvių stolonų skaičiui m-2, esmingai didesnį stolonų skaičių suformavo veislė 'Vineta' 36,9 proc., palyginus su 'Aloutte' veisle. Tarp skirtingu mulčių padengtų pasėlių esminio skirtumo nebuvo, visi mulčiai turėjo panašią įtaką stolonų skaičiui abiejose bulvių veislių pasėliuose. Veislė turėjo esminės įtakos vidutinio ankstyvumo bulvių derlingumui, daugiau gumbų suformavo 'Vineta' veislės bulvės 21,3 proc. Žolės mulčias esmingai didino abiejų veislių bulvių derlingumą, palyginus su nemulčiuotomis 47,4 proc. Mulčiuojant bulvių tarpueilius kanapių sėklų lukštais bulvių derlingumas taip pat nustatytas esmingai didesnis, palyginus su nemulčiuotomis ir mulčiuotomis pjuvenomis. Daugiausia gumbų abiejų veislių bulvės suformavo tarpueilius padengus žolės mulčiu, esmingai vidutiniškai 27,6 proc. palyginus su nemulčiuotomis ir mulčiuotomis pjuvenomis bei kanapių sėklų lukštais.
