SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS NORMOS TYRIMAS ŽIEMINIŲ ŽIRNIŲ VYSTYMUISI

Santrauka

Norint išlaikyti įvairią sėjomainą bei siekiant sumažinti didelį baltymų šaltinių trūkumą Europoje, patartina įtraukti žieminius žirnius (Pisum sativum L.), kurie yra puiki alternatyva pavasarinei žirnių sėjai. Trūksta mokslinių tyrimų, kurie nustatytų optimalius jų auginimo parametrus – sėklos normą ir sėjos laiką. Šis dviejų veiksnių lauko eksperimentas buvo atliekamas 2024 – 2025 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės Ūkio Akademijos Bandymų stotyje žieminių žirnių veislės 'Arkta' pasėlyje. Veiksnys A – sėjos laikas: rugsėjo mėn. 7 d.; rugsėjo mėn. 14 d.; rugsėjo mėn. 21 d.; rugsėjo mėn. 28 d. Veiksnys B – sėklos norma: 90 kg ha^-1; 120 kg. ha^-1; 150 kg ha^-1. Eksperimento metu buvo stebimas augalų peržiemojimas, atliktas augalų biometrinių rodiklių, šaknų vystymosi bei gumbelinių bakterijų vertinimas. Gauti rezultatai rodo, kad sėklos normos didinimas lėmė didesnį augalų skaičių atsinaujinus vegetacijai, be to, daugeliu atveju, sėjos laiko vėlinimas taip pat lėmė geresnį peržiemojimą. Didinant sėklos normą žieminių žirnių antžeminė masė mažėjo. Sėjos laiko vėlinimas reikšmingai mažino žieminių žirnių anksčių skaičių, tačiau sėklos norma neturėjo reikšmingos įtakos. Žirnių sėjos laiko vėlinimas ir sėklos normos didinimas, daugeliu atvejų, mažino žiedų skaičių ant augalo. Sėjos laiko vėlinimas esmingai mažino azotą fiksuojančių bakterijų gumbelių skaičių ant šaknų. Žieminių žirnių šaknų masė priklausė tik nuo sėjos laiko, sėjos termino vėlinimas lėmė šaknų masės mažėjimą.