SKIRTINGŲ VEISLIŲ BRAŠKIŲ APSAUGOS SISTEMŲ NUO KENKĖJŲ IR LIGŲ TYRIMAI
Reikšminiai žodžiai:
daržinė braškė, fitosanitarinė būklė, tripsai, integruota apsaugaSantrauka
Daržinė braškė (Fragaria × ananassa Duch.), lauko bandymas atliktas vegetacijos metu nuo žydėjimo pradžios iki derliaus pabaigos, 2025 m. vasarą ūkininko Lauryno Danilos ūkyje, Panevėžio rajone, Užunevėžių kaime. Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų braškių veislių ir augalų apsaugos sistemų poveikį augalų fitosanitarinei būklei, derliaus produktyvumui ir kokybiniams rodikliams. Tyrimas atliktas su pirmamečiais braškių kerais, sodintais rudenį A+ kategorijos daigais, taikant dviejų veiksnių bandymo schemą: A veiksnys – veislės: 1) ‘Asia’ ir 2) ‘Verdi’; B veiksnys – augalų apsaugos sistemos: 1) cheminė; 2) integruota ir 3) biologinė. Kiekvienas variantas vykdytas trimis pakartojimais. Tyrimo metu vertinta kerelių fitosanitarinė būklė (lapų ligų ir kenkėjų paplitimas), registruotas bendras derlius ir kekerinio puvinio (Botrytis cinerea) pažeistų uogų kiekis, kuris apskaičiuotas sveriant pažeistas uogas kiekvieno skynimo metu. Nustatyta, kad ‘Asia’ veislė siekė 1,32 t ha⁻¹ derlingumą, o ‘Verdi’ 21,64 proc. mažesnis – 1,04 t ha⁻¹. ‘Verdi’ taip pat nustatytas didesnis kekerinio puvinio pažeistų uogų kiekis (9,39 proc.) nei ‘Asia’ (6,54 proc.). Biologinė augalų apsaugos sistema buvo mažiau efektyvi kontroliuojant kekerinį puvinį, o tarp cheminės ir integruotos sistemų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Kerų fitosanitarinei būklei abu veiksniai buvo nereikšmingi. Nustatyta, kad tripsų (Thysanoptera) paplitimui statistiškai reikšmingą įtaką turėjo cheminis ir integruotas purškimo variantai, mažiausiai efektyvus – biologinis. Tyrimo rezultatai parodė, kad integruota augalų apsaugos sistema yra veiksminga alternatyva cheminei sistemai.
