SKIRTINGO ŽEMĖS DIRBIMO ĮTAKA PUPŲ PASĖLIO DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS
Reikšminiai žodžiai:
žemės dirbimas, sudygimas, mineralinis azotas, dirvožemio bakterijos, dirvožemio grybai, pupos (Vicia faba)Santrauka
Baltymingų augalų paklausa Europos sąjungoje ir Lietuvoje yra didesnė už vietoje užauginamą pasiūlą. Didesni užauginamų pupų (Vicia faba) kiekiai būtų naudingi ekonomiškai ir prisidėtų prie dirvožemio derlingumo didinimo. Tačiau nėra gerai žinoma, koks žemės dirbimo metodas labiausiai prisideda prie dirvožemio gerinimo. Eksperimente buvo panaudoti skirtingo intensyvumo žemės dirbimo metodai: gilus arimas, seklus arimas, gilus purenimas, seklus purenimas ir tiesioginė sėja. Ištyrus mineralinio azoto kiekį, bakterijų ir mikroskopinių grybų gausumo pokyčius pupų vegetacijos metu, buvo nustatyta, kad žemės dirbimas turėjo reikšmingos įtakos pupų lauko dirvožemiui. Nors mineralinio azoto kiekis nepriklausė nuo žemės dirbimo metodo, seklus purenimas ir tiesioginė sėja didino ir bakterijų, ir mikroskopinių grybų gausumą. Tačiau tiesioginės sėjos variantas išsiskyrė prastesniu pupų sudygimu. Taikant gilų arimą, priešingai nei kitų tyrėjų duomenimis, bakterijų ir mikroskopinių grybų gausumas buvo didesnis nei seklaus arimo ir gilaus purenimo laukeliuose. Tikėtina, kad tokius tyrimo rezultatus lėmė dirvožemio aeracija ir mikroskopinių grybų hifų nutraukimas žemės dirbimo metu bei žemės dirbimo ir sėjos technikos pasirinkimas. Apibendrinus šio tyrimo duomenimis, galima teigti, kad seklus purenimas buvo geriausias kompromisas renkantis žemės dirbimo būdą pupų pasėliui pagal įtaką dirvožemio derlingumui.
