ŽEMĖS VALDŲ STRUKTŪROS IR NAUDOJIMO POKYČIAI ĮGYVENDINANT „RAIL BALTICA“ ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS PROJEKTĄ MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖJE
Reikšminiai žodžiai:
Rail Baltica; žemėvaldų struktūra; žemės sklypų fragmentacija; žemės konsolidacija; žemės paėmimas visuomenės poreikiamsSantrauka
Straipsnyje analizuojami žemės valdų struktūros ir naudojimo pokyčiai Marijampolės savivaldybėje, įgyvendinant europinės reikšmės geležinkelio projektą „Rail Baltica“. Tyrimo pradžioje atlikta Marijampolės savivaldybės teritorijos analizė, įvertinant projekte dalyvaujančių žemės sklypų ir kadastro vietovių pasiskirstymą bei žemės naudojimo struktūrą. Nustatyta, kad projektas daugiausia įgyvendinamas žemės ūkio paskirties teritorijose, todėl didžiausias jo poveikis tenka agrarinėms žemėnaudoms. Detalesnei analizei pasirinkta Baraginės kadastro vietovė, kurioje nagrinėta 251 projekte dalyvaujantis žemės sklypas. Nustatyta, kad 240 šių sklypų buvo dalinami, o reikšminga dalis likusių sklypų po dalinio žemės paėmimo yra mažesni nei 1 ha. Siekiant įvertinti fragmentacijos mastą, atliktas Baraginės ir Netičkampio kadastro vietovių palyginimas, kuris parodė, kad Baraginės teritorijoje žemėvaldos suskaidymas yra didesnis. Tyrimo rezultatai rodo, kad susiformavusi žemėvaldos struktūra sudaro prielaidas vertinti žemės konsolidacijos taikymo galimybes kaip vieną iš galimų priemonių žemės sklypų struktūrai racionalizuoti ir žemės naudojimo efektyvumui gerinti nagrinėjamoje teritorijoje.
