AMONIAKO EMISIJŲ VERTINIMAS APDOROJANT GALVIJŲ MĖŠLĄ
Reikšminiai žodžiai:
galvijų mėšlas, amoniako emisijos, mechaninis separavimas, pasterizavimas, poveikis aplinkai, mėšlo tvarkymasSantrauka
Sparti gyvulininkystės plėtra lemia didžiulius mėšlo kiekius, sukeliančius rimtas aplinkosaugos problemas, ypač dėl amoniako (NH₃) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Šiame tyrime vertinamas galvijų mėšlo apdorojimo technologijų – mechaninio separavimo ir pasterizavimo (kaitinimo iki 60 °C) – ekologinis poveikis NH₃ emisijų dinamikai. Laboratorinis eksperimentas atliktas taikant dujų masės metodą ir lazerinį dujų analizatorių, matuojant emisijas iš neapdoroto mėšlo, skystosios frakcijos ir nepasterizuotos bei pasterizuotos tirštosios frakcijų. Rezultatai rodo, kad separavimas keičia emisijų profilį: NH₃ garavimas iš nepasterizuotos tirštosios frakcijos reikšmingai sumažėjo iki 223,03 mg m⁻² h⁻¹, tačiau skystojoje frakcijoje išaugo iki 761,52 mg m⁻² h⁻¹. Pasterizavimas skatina greitus azoto nuostolius dėl amoniako garavimo. Siekiant išsaugoti tręšiamąją vertę ir sumažinti oro taršą, terminį apdorojimą tikslinga derinti su papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, substrato rūgštinimu.
