TURIZMO SVARBA KAIMO VIETOVĖMS: TEORINIAI ASPEKTAI

Santrauka

Kaimo vietovės, nutolusios nuo didžiųjų miestų, pasižymi mažesnėmis įsidarbinimo galimybėmis ir žemesniu pragyvenimo lygiu. Šiose vietovėse mažėja gyventojų, ypač jaunesnio amžiaus. Jie emigruoja ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus. Turizmas laikomas vystymąsi skatinančiu veiksniu vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Jis praplečia gyvenimo kokybės gerinimo galimybes ir sukuria naujų veiklų bei uždarbio galimybių prielaidas kaimo vietovėse, tokiu būdu prisidedant prie kaimo vietovių plėtros. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti turizmo įtaką kaimo vietovių plėtrai teoriniu aspektu. Išsiaiškinta, kad kaimo turizmo sampratoje dominuoja geografinis kaimo vietovės aspektas, išskiriantis kaimo turizmą iš kitų turizmo rūšių. Jis gali pakeisti kaimo vietovės socialinę ir ekonominę situaciją, atverti naujas galimybes ekonominei, socialinei ir gamtosauginei plėtrai. Vis dėlto moksliniai tyrimai atskleidžia ne tik teigiamą, bet ir neigiamą turizmo poveikį kaimo vietovėm kultūrinėje, socialinėje, ekonominėje, aplinkosauginėje, technologinėje ir politinėje srityse, sudarančiose kaimo turizmo poveikio vertinimo pagrindą.